Stevenas Paulas Jobsas: sėkmę nešanti charizma
Stevenas Paulas Jobsas – vienas iš tų žmonių, kurių veikla neišvengimai yra palietusi beveik kiekvieną iš mūsų. Stevenas yra įtakingas žmogus dviejose iš pažiūros nutolusiose verslo industrijose – informacinių technologijų ir pramogų. Jis – „Apple” vadovas ir vienas iš įkūrėjų, be to – buvęs kompiuterinės animacijos studijos „Pixar” vadovas ir savininkas, o dabar – didžiausias „Disney” akcininkas bei valdybos narys.
Skaudi vaikystė, maištinga jaunystė
Stevenas gimė 1955-aisiais, saulėtame San Francisco mieste. Be galo jauni ir nevedę jo tėvai – amerikietė motina ir sirų kilmės tėvas – atidavė kūdikį įvaikinimui. Vėliau tikrieji jo tėvai susituokė, nors neilgam, ir kartu augino jaunesnę Steveno Mona Simpson seserį, tapusią garsia rašytoja. Apie ją pats Stevenas Jobsas sužinojo tik užaugęs. Pats Steve’as savo tikraisiais tėvais vadina įvaikintojus – Jobsų šeimą.
Dar būdamas moksleiviu jis po pamokų lankydavosi „Hewlett-Packard” kompanijoje, kur, gavęs vasaros darbą, susipažino su Steve’u Wozniaku. Vėliau, įstojęs į universitetą, jį metė po pirmojo semestro, tik pasiliko lankyti kaligrafijos paskaitų. „Jei nebūčiau jų lankęs, Mac’as neturėtų tiek šriftų galimybių” – dabar sako jis. Iš tikrųjų Stevenas buvo sunkaus būdo studentas, nesutardavęs nei su profesoriais, nei su studijų draugais.
Vaikino karjera nusėta aktyvaus domėjimosi visokiais techniniais darbeliais ir verslo užuomazgomis kartu su bičiuliais ir kolegomis, sutiktais kompiuterių klubuose ar filosofinėje kelionėje į Indiją (iš ten Stevenas grįžo plikas, vilkėdamas tradicinius indiškus rūbus).
Išradinga karjeros pradžia
Vaikinas iš pradžių dirbo žaidimus kuriančioje „Atari”. Ten jis gavo užduotį sukurti žaidimo schemą su pažadu, kad gaus po 100 dolerių už kiekvieną nepanaudotą mikroschemą. Nors pats nebuvo pakankamai kvalifikuotas specialistas, kad galėtų tai padaryti, Jobsas pasikvietė į pagalbą bičiulį elektronikos entuziastą Steve’ą Wozniaką ir jie kartu sukūrė net penkiasdešimčia mikroschemų mažesnį mechanizmą, patobulinimais pranokusį visus „Atari” lūkesčius.
Tuomet Jobsas įtikino gabų kolegą kartu pradėti verslą ir įkurti „Apple Computer Co”. Apie tolimesnę Steve’o Jobso karjerą rašo kone kiekvienas IT leidinys. 1976-aisiais metais, kartu su Steve’u Wozniaku, vaikinas savo paties garaže surinkinėjo ir pardavinėjo pirmuosius asmeninius kompiuterius. Simbolinė pirmojo „Apple” kaina buvo 666,66 doleriai. 1984-ais „Apple” pristatė „Macintosh” kompiuterį su grafine vartotojo aplinka ir patogia naudojimui „pele”, kas nuo to laiko tapo visų personalinių kompiuterių standartu. „Apple Computers” rinkoje sukėlė revoliuciją, o Steve’as dar nė nesulaukęs trisdešimties jau buvo multimilijonierius.
Reiklus charakteris
Kaip Jobsą aplankė tokia sėkmė? Pasirodo, jis pasižymi talentu rasti ir įdarbinti talentingus darbuotojus. Stevenas Jobsas yra reikli ir net agresyvi asmenybė. Tiesa, dėl sunkaus charakterio, ilgainiui jam nepavykdavo išlaikyti gerų santykių su kolegomis. Dėl to jo bendradarbiai susivienijo ir pavertė jį „Apple” valdybos pirmininku, kuris pats vienas neturėjo jokių tiesioginių pavaldinių ir negalėjo nieko engti ar pašiepti. Pajutęs, kad kompanijoje jis nebeturi, ką veikti, 1985-ais jis pardavė visas savo „Apple” akcijas ir netrukus įkūrė kitą IT kompaniją „NeXT”.
Steve’o verslui neabejotinai padėjo ryški jo asmenybės charizma. Jį gerbė, vertino, o taip pat gausiomis investicijomis palaikė ne vienas „Silicio slėnio” verslininkas. Pavyzdžiui, vienas iš tokių investuotojų buvo ir milijardierius H. Rossas Perotas, pamatęs apie Jobsą sukurtą dokumentinį filmą ir susižavėjęs.
Žingsnis į animacijos pasaulį
Verslo plėtrai Jobsas nematė ribų. 1986-ais iš kino magnato George’o Lucaso jis nusipirko animacijos studiją, kurią pavadino „Pixar”. Būdamas jos vadovu, Steve’as puikiai suprato kūrybos procesą ir mokėjo derinti menišką prigimtį su kompiuterinėmis žiniomis. Investuodamas į kompaniją, jis leido darbuotojams laisvai reikštis ir daryti tai, ką jie mokėjo geriausiai. Jis mokė, kad „kompiuteriai yra nesvarbu, o svarbu tai, ką galima su jais padaryti”. Po poros metų už trumpametražį kompiuterinės animacijos filmuką „Tin Toy” „Pixar” gavo „Oskarą”.
1989-aisiais, skaitydamas paskaitą Stenfordo universitete, tarp studentų jis sutiko ir devyneriais metais jaunesnę savo būsimąją žmoną Laurene Powell, su kuria vėliau susilaukė trijų vaikų.
Sėkmingi sandėriai
Toliau sekę keli dideli ir rizikingi investiciniai žingsniai dar kartą pasiteisino tik įrodydami Steve’o vadybinius sugebėjimus ir ypatingą nuojautą. „Pixar” sulaukė stulbinamos sėkmės ir didžiulio pelno, išleidusi filmuką „Toy Story” ir kitus.
Prie kiek atsilikusios rinkoje „Apple” vairo Steve’as sugrįžo 1996-aisiais, kai ši įmonė nusipirko „NeXT”. Po Steve’o sugrįžimo ir kelių metų intensyvaus kūrybinio darbo, „Apple” pristato naują produktą „iMac”, kuris grąžino kompaniją į reikšmingųjų ratą.
Turėdamas puikių pardavimo sugebėjimų, Steve’as taip pat sugebėjo įkalbėti visas didžiausias įrašų kompanijas bendradarbiauti ir sukurti galimybę įsigyti muzikos kūrinius internetu. Taip gimė „iTunes”. Dar vieną „Apple” pakilimą lėmė naujos kartos mp3 grotuvo „iPod” išpopuliarėjimas.
Didžiausią iki šiol sandėrį Steve’as Jobsas sudarė pernai, už 7,4 milijardo dolerių parduodamas „Pixar” studiją kompanijai „Disney”. Tuo pačiu jis įsigijo apie 7 proc. „Disney” akcijų ir tapo didžiausiu fiziniu šios imperijos akcininku.
„Kartais, kai imiesi naujovių, suklysti, – sako Steve’as, – Tuomet geriausia yra kuo greičiau tai pripažinti ir tęsti toliau, taisyti padėtį kitomis inovacijomis”.
