Psichologo patarimai: ką ir kam dovanoti?
Rinkdami dovaną, turime atsižvelgti į žmogaus, kuriam ji skirta, individualybę. Viena iš tipiškų psichologinių klaidų, kurias darome, – dovanojame kitiems tai, kas mums patiems patinka.
Turbūt jums patiems teko gauti porcelianines vazeles su bareljefine rožele iš tetulės? Verslininkui padovanoti Z. Froido knygą – labai rizikinga! Bet ir plaktuko tekintojui niekas nedovanoja. Kodėl? Todėl, kad dovana – tai visuomet ženklas, į kurį jautriai reaguoja tas, kam jį dovanojame.
Kamilė K. rašo: „Praeitiems Naujiems metams tėvai mums padovanojo didžiulę odinę žirafą, parvežė iš Indonezijos. Mūsų butas nedidelis, pastatyti nėra kur, na ir prie mūsų stiliaus netinka – nunešėme į rūsį. O paskui tėvai klausinėja, kur jų dovana, nežinau, ką atsakyti, kad neįsižeistų. Kvaila situacija, nežinai, kaip elgtis.
O draugė man padovanojo žalią suknelę, voliojasi spintoje. Žalios spalvos tiesiog „nevirškinu“. Ir pati bijai žmonėms nupirkti nereikalingą daiktą. Naujiems metams einame pas skyriaus viršininką, pas kurį vyras dirba. Laužome galvą, ką nupirkti.
Kaip teisingai išrinkti dovaną, kad žmogus liktų patenkintas, neįsižeistų? Ar galima dovanoti sportinę avalynę (vyro viršininkas – aktyviai užsiima sportu)? O pinigus? Neseniai mane nustebino duktė. Norėjau nupirkti jai kokią nors knygą Naujiesiems, bet ji paprašė „geriau duoti pinigais“. Pas mus šeimoje pinigų niekas nedovanodavo. Mano galva, tai – ne dovana. Bet šiuolaikinis jaunimas dažnai teikia pirmenybę „vokeliui su pinigais“. Duktė aiškina, kad jos draugei tėvai visada dovanoja pinigus ir ji gali sau nusipirkti tai, kas jai patinka. Visi patenkinti. O tai dovanoja nereikalingus daiktus.“
Dovana – tai gestas! Įsivaizduokime, kad vyras dovanoja moteriai naują keptuvę. Šia tema yra sukurta daug anekdotų. Bet kuri moteris gali įsižeisti, nors, galbūt, jai labai reikalinga keptuvė. Bet moteris iš vyro laukia ne keptuvės, o kvepalų!
Dovana – tai mūsų požiūris, tai ženklas kitam žmogui, kaip į jį žiūrime. Jei dovanojate keptuvę, taip moteriai sakote, kad ji jums – namų šeimininkė, kone tarnaitė, virėja. Moteris save mato prie viryklės.
Tačiau jei dovanojate jai auksinę sagę – ji vaizduojasi esanti princese baliuje.
Taip pat svarbu žinoti ir žmogaus skonį. Prieš dovanojant moteriai raudoną suknelę, neblogai būtų išsiaiškinti, ar jai iš viso patinka raudona spalva. Yra moterų, kurios kvėpinasi egzotiškais, aštriai kvepiančiais kvepalais. O kitos jų nepakenčia, mėgsta subtilius „prancūziškus“ aromatus.
Geriausia dovana ta, kuri susijusi su konkrečiu žmogaus pomėgiu (hobiu). Jei jūsų draugas, pažįstamas yra aistringas filatelistas – naujas, brangus albumas pašto ženklams jam bus neįkainojama dovana. Jei jūsų dukra eina iš proto dėl čiuožimo, bet kaskart turi mokėti už pačiūžų nuomą – tai kokia dovana galėtų prilygti nuosavoms pačiūžoms! Bet galbūt jai reikalingas ir naujas portfelis mokyklai („kiek galima vaikščioti su tokiu nudriskusiu“)? Portfelį geriau nupirkti ne kaip dovaną!
Jei žmogus jums artimas, nesunku išstudijuoti jo poreikius. Pirkti reikia tai, ką žmogus sau nelabai gali leisti, bet jam labai norisi.
Vyras jau seniai naudojasi sena suplyšusia pinigine. Pastebėjote, kaip parduotuvėje jis apžiūrinėja odinę piniginę: deja, kainuoja septyniasdešimt litų, tai prabanga. Bet dovana ir turi būti tokia prabanga, kurią sau vargu ar leistumėm. Tiesiog vienam priklausomai nuo pajamų prabanga – 50 litų, kitam – 500.
Rinkdami dovaną taip pat atsižvelkite į kultūrines ypatybes, atkreipkite dėmesį į sąlyginumus, vyraujančius toje visuomenėje. Jei esate vyras, keista būtų dovanoti gėles šeimininkui. O gėlės šeimininkei – labai gražus gestas.
Lygiai taip pat nepriimta dovanoti intymius daiktus (nebent vyras žmonai ir atvirkščiai): tarkim, apatinius baltinius. Kodėl? Būtent todėl, kad dovana – tai „pranešimas“, užuomina, ji visada daugiau pasako „pati savaime“. Bet kuri moteris, kuriai įteikia apatinius baltinius, priims tokią dovaną kaip įsilaužimą į jos intymią erdvę, kone kaip kvietimą intymiai suartėti. Jei ji myli vyrą, tai ji gali sutrikti, bet toks „įsilaužimas“ būtų jai malonus. Bet jei meilės nėra, tai ji patiria pažeminimą.
Taip pat negalima dovanoti labai „praktiškų“ dovanų. Vyrui – elektrinį pjūklą, moteriai – siuvimo mašiną. Jei jūsų artimiesiems reikia tų daiktų, o jūs turite finansines galimybes – geriau padovanoti juos ne šventei, o „šiaip sau“, be priežasties. Nes dovanodami tokią dovaną tarsi sakote žmogui: na, pjauk malkas, na, siūk užvalkaliukus. Tai požiūris į žmogų kaip į darbo jėgą, o ne kaip individualybę. O visiems mums norisi jaustis individualybėmis, kažkuo nepakartojamiems.
O ar galima dovanoti pinigus? Tik jei žmogus pats to nori! Priimta manyti, kad pinigai – prasta dovana. Ir štai kodėl: jie beasmeniai, jais neišreiškiamas jūsų požiūris į žmogų. Kada dovanų gaunate daiktą, žinote, kad dovanojantis dėl jūsų gaišo laiką. Jis apgalvojo, kas jums patiktų, vaikščiojo po parduotuves, ieškojo. Jums brangi ne tiek pati dovana, kiek jums parodytas dėmesys, pastangos, kurias dėl jūsų žmogus padarė. Tai byloja, kad žmogui daug reiškiate.
O ką reiškia „vokelis su pinigais“? Jūsų pasąmonei tai sako, kad žmogus „neturėjo laiko“ jumis užsiimti, jis buvo užsiėmęs „svarbesniais“ reikalais. Dėl to jis pasirinko paprasčiausią variantą: įkišo jums pinigų. Dauguma žmonių gali nesuprasti, įsižeisti.
Dėl tos pačios priežasties svarbus ir dovanos įpakavimas. Jei žiedas įpakuotas į gražią dėžutę, kuri perrišta kaspinėliu, tai sako, kad jums nori padaryti malonumą. Bet pabandykite įbrukti žiedą be dėžutės tiesiog žmogui į rankas: „dovanos magija“ išnyks!
