Moterys draugų turi daugiau nei vyrai

Utrechto universiteto sociologai 1007 žmones apklausė apie jų draugystes: kur susipažino su draugais, su kuo pasišneka asmeniniais klausimais, kas padeda praktiškuose reikaluose. Po septynerių metų tie patys žmonės buvo apklausti iš naujo. Paaiškėjo, kad per tą laiką iširo kas antra draugystė.

“Mes vidutiniškai turime po tris keturis draugus, su kuriais kalbamės apie asmeniškus dalykus. Pusė šių žmonių po septynerių metų pasikeičia”, – sako viena iš tyrimus atlikusių mokslininkių. Lieka guostis bent tuo, kad kita pusė draugų lieka tie patys. Šiais laikais, kai tampa vis sunkiau be didelių pastangų palaikyti artimus santykius, ir tai yra visai neblogai: mes dažniau kraustomės iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, keičiame darbo vietą, miestą, šalį – savo valia arba verčiami būtinybės. Neišvengiamai užmezgami nauji santykiai, o dalis senųjų pamažu išyra. Kadangi draugystė, priešingai nei partnerystė, neturi aiškios pabaigos, šis procesas vyksta nepastebimai: iš pradžių dar gana dažnai skambiname telefonu ir rašome laiškus, bet kuo geriau apsiprantame naujoje aplinkoje, tuo labiau silpnėja senieji ryšiai. Ginčai draugystės pabaigai paprastai didelės reikšmės neturi.

Bičiuliai ir pažįstami

Ir kada juos vėl prarandame? Nors naujas pažintis nuolatos užmezgame visą gyvenimą, niekad nebebūna taip paprasta susidraugauti kaip vaikystėje, kai draugai randami kartu žaidžiant, gyvenant kaimynystėje ir kartu lankant mokyklą. Aišku, renkasi ir vaikai, tačiau didžiausios reikšmės turi artumas, galimybė kartu ką nors veikti. Jei vaikas persikelia gyventi kitur arba pakeičia mokyklą, santykiai paprastai nutrūksta. Tačiau vaikystėje užmegzta draugystė kartais tampa tokiu glaudžiu ryšiu, kad du žmonės gali kalbėtis labai intymiomis temomis nesimatę net kelis dešimtmečius. O vėliau? Nuo paauglystės iki jaunystės dominuoja bendraminčių grupės: klausomasi panašios muzikos, panašiai rengiamasi ir šukuojamasi ir daug laiko leidžiama kartu. Draugystės šiame amžiuje yra savaime suprantamos, tačiau dažnai labai paviršutiniškos, bet tokios ir yra pageidaujamos, nes vaikystė baigėsi neseniai ir žaismingumo elementas yra dar labai ryškus. Tai rodo ir entuziastingas naudojimasis interneto pasiūla, yra visiškai normalu turėti šimtus “draugų” – dingsta skirtumas tarp pažįstamų ir draugų.

Pasirinkimo kriterijai

Vėliausiai tada, kai pradedame profesinį gyvenimą, padėtis radikaliai keičiasi. Draugų būreliai išyra, keliai išsiskiria. Pajutę, kaip greitai draugystės gali iširti, susikuriame mažesnį artimesnių draugų ratą. Draugus dažnai renkamės pagal demografinius kriterijus: išsilavinimas ir socialinė kilmė bei artumas erdvėje dažnai tampa svarbesni už požiūrį ir temperamentą. Kadangi draugystės atspindi padėtį visuomenėje, dažnai “pažįsta toks tokį”: mokesčių konsultantė vyną gurkšnoja su teisininku, reklamos specialistė eina į kiną su fotografu. Nors ryšiai su senais draugais palaikomi, jie atsitraukia į antrąjį planą.

Situaciją keičia šeima

Esminių pasikeitimų įvyksta šeimos kūrimo laikotarpiu. Daugelis moterų konstatuoja, kad laiko draugams visai nebelieka. Moterys, turinčios jaunesnių nei 3 metų vaikų, paprastai mažai su kuo draugauja, bet vaikams paaugus jų draugų ratas išsiplečia. Paprastai moterys draugų turi daugiau už vyrus, kurie palaiko daug paviršutiniškų ryšių. Bet apie intymesnius dalykus vyrai dažniausiai kalbasi su žmona ar drauge, tuo tarpu moterys – su draugėmis. Kiek draugų žmogui reikia apskritai? Čia Utrechto studijoje konstatuojami dideli skirtumai: turintieji įdomų ir daug laiko atimantį darbą kartais tenkinasi vieninteliu draugu. Tuo tarpu žmonės, atsidūrę ties visuomenės užribiu, likę be darbo, pinigų, partnerio ir draugų būrio, išties yra ir jaučiasi vieniši.

Daugiau laisvės, mažiau saugumo

Šį poreikį sustiprina ir dabartinė krizė – kai tiek daug kas griūva, ieškome žmogiško artumo, to, kas jungia. Kuo dar galime pasitikėti, jei santuokos tampa nestabilios, o ekonominė padėtis neaiški? Pamažu senstanti karta nebeturi vaikų – kas jausis atsakingas už būsimą daugybę senų žmonių? Idealas lieka ilgalaikė, dešimtmečius trunkanti draugystė, nors šiais laikais turime daugiau laikinų draugų. Santykiai anksčiau išties būdavo stabilesni, nes žmonės turėjo mažesnę apsisprendimo laisvę. Mobilioje visuomenėje išsirinkti draugus pagal interesus yra daugiau galimybių, nei būdavo uždarose kaimo bendruomenėse. Laisvė yra didesnė, užtat sumažėjo saugumo pojūtis. Būtent senesni žmonės, kurie pažinčių nebeužmezga taip lengvai, draugystę vertina kitaip. Kuo labiau sensti, tuo labiau vertini artimus draugus ir tuo nesvarbesni tampa paviršutiniški ryšiai. Tiesa, kiekviename amžiuje draugystė brangiausia atrodo tada, kai jos trūksta. Bet galų gale mes patys nusprendžiame, ar ji išliks, taigi puoselėkime ją.

Parengta pagal dienraščio “Respublika” priedą “Julius/Brigita”