Lyderio stilius: 7 sėkmės elementai

Be jokios abejonės, kiekvieno žmogaus elgsenos, taip pat ir vadovavimo kitiems, stilius yra unikalus.

Jimas Collinsas, verslo vadybos bestselerių „Built to Last“ bei „Good to Great“ autorius, savo straipsnyje „Septyni lyderio stiliaus elementai“ išskyrė pagrindinius sėkmingo vadovavimo bruožus, kuriuos mano esant bendrus. Beje, šie principai gali būti sėkmingai taikomi ne tik verslo kompanijų darbe, bet ir asmeniniame gyvenime.

Taigi J. Collinso suformuluoti vadovavimo stiliaus elementai, kuriais pasižymi didžiųjų klestinčių pasaulio kompanijų lyderiai, yra šie:

1. nuoširdumas,
2. ryžtas,
3. koncentracija,
4. asmeninis dalyvavimas,
5. darbas su žmonėmis,
6. komunikacija,
7. tikslo siekimas.

Nuoširdumas

Sveikoje kompanijoje nėra atotrūkio tarp to, kas kalbama garsiai, ir to, kuo nuoširdžiai tikima. Vertybės plaukia iš lyderio ir įsikūnija tame, ką kasdien daro organizacija.

Neslėpkite savo įsitikinimų.

J. Collinsas pastebėjo, kad sėkmingų kompanijų lyderiai visiškai atvirai reiškia savo įsitikinimus ir pageidavimus. Jie nevengia parodyti, jog tiki vertybėmis, kurias pasirinko, ir daro tai gana emocionaliai.

Rodykite pavyzdį.

Nepakanka atvirai kalbėti – veikti dera lygiai taip pat. Kiekvienas sprendimas ir bet koks veiksmas turi atitikti jūsų filosofiją ir būti jūsų vertybių išraiška praktikoje. Viskas, ką jūs darote, veikia jūsų darbuotojus. Jūs esate pavyzdys kultūros, kurią siekiate sukurti.

Patvirtinkite žodžius veiksmais. Žinoma, nėra tokių lyderių, kurie 100 proc. atitiktų savo pačių idealus, tačiau kai kurie iš jų neįvykdo nė ketvirčio to, ką kalba. Kai kalbos tampa nenuoširdžia retorika, neįmanoma sukurti stiprios organizacijos.

Ryžtas

George‘as Marshallas yra pastebėjęs, kad svarbiausias vadovo talentas yra gebėjimas priimti sprendimus. Gebėjimas rasti sprendimą net tada, kai trūksta informacijos (o visos informacijos niekas niekada nevaldo), yra svarbiausias lyderio bruožas ir esminis gerai funkcionuojančios komandos požymis.

Nesamprotaukite per ilgai.

Žmogus niekada nedisponuoja visais faktais ir duomenimis, kurie leistų neutralizuoti visą riziką. Maža to, bet kokios situacijos analizė visada priklauso nuo kažkieno prielaidų. Du žmonės gali apmąstyti tuos pačius faktus ir padaryti absoliučiai skirtingas išvadas. Kodėl? Todėl, kad, remdamiesi turimais faktais, jie daro skirtingas prielaidas. Jūs galite analizuoti amžinybę, tačiau vis tiek turite apsispręsti. Jūsų tikslas – priimti sprendimą, o ne jį atidėlioti dėl nesibaigiančių apmąstymų.

Klausykitės intuicijos.

Kaip priimti sprendimą, jeigu nėra pakankamai informacijos? Iš dalies – pasikliaujant savo vidiniu jausmu. Nors kai kuriems žmonėms intuicija atrodo nemoksliška ir neracionali, vis dėlto tie, kurie priėmė sėkmingiausius savo gyvenime sprendimus, dažniausiai rėmėsi racionalios analizės ir vidinės nuojautos kombinacija.

Kaip sėkmingai pasinaudoti intuicija? Štai keletas pasiūlymų:

• Įžvelkite problemos esmę. Neleiskite informacijos srautui, įvairioms galimybėms, begaliniams samprotavimams ir svetimoms nuomonėms išmušti jus iš vėžių ir atimti ryžtą.

• Atmeskite, kas nereikalinga – begalinį už ir prieš sąrašą – ir susikoncentruokite į esminį klausimą. Spręsdami kokį nors uždavinį, paklauskite savęs: “Kokia jo esmė? Jeigu nesigilinčiau į detales, kas čia būtų svarbiausia?” Neeikvokite laiko apmąstymams apie visus problemos ypatumus ir sudėtingumą. Kapstykite esmę.

• Kartais naudinga išskirti pagrindinį klausimą ir tiesiog įsiklausyti, ką sako jūsų intuicija: taip ar ne.

Kad išmoktumėte girdėti savo vidinį balsą, turite stebėti savo reakcijas kiekvieną kartą, kai tik priimate sprendimą.

Nepamirškite, jog baimė veikia intuiciją.

Baimė gimdo saviapgaulę. Kartais baimės padiktuotas sprendimas gali atrodyti padiktuotas intuicijos. Jeigu jus valdo baimė, jūs galite nepasirinkti to, ką sielos gilumoje jaučiate kaip teisingą sprendimą. Neteisingas sprendimas gali būti suprastas kaip intuityvus dėl palengvėjimo jausmo, kuris apima po to, kai jūs numaldėte baimę. Tačiau toks netikras palengvėjimas nesitęs ilgai, ir veikiai vidinis nerimas sugrįš.

Jeigu jūs sakote: „Manau, nusprendžiau teisingai, bet bijau, kad. ..“, vadinasi, greičiausiai jūs pasirinkote tai, kas prieštarauja vidinei nuojautai. Kad efektyviai panaudotumėte savo intuiciją, turite nuspręsti daryti tai, kas jums atrodo teisinga nepaisant rizikos.

Geriau blogas sprendimas nei jokio.

Kad ir koks protingas būtumėte, jūs negalite visada būti teisus. Kartkartėmis jūs vis tiek suklystate – toks gyvenimas. Jeigu prieš ką nors pasirinkdami lauksite, kol pasijusite absoliučiai tikri, galite nugrimzti į neryžtingumą. Jeigu subrendo būtinybė, priimkite sprendimą neatidėliodami ir judėkite pirmyn.

Susidūrę su problema, pereikite į puolimą, nelaukite, kol ji įvarys jus į kampą. Jeigu priimsite ir ne patį geriausią sprendimą, tai dar ne pasaulio pabaiga: situacija gali pasikartoti ir jūs gausite dar vieną šansą.

Daugelis žmonių bijo likti neteisūs, todėl būtinybė pasirinkti juos gąsdina. Mes bijome apsijuokti, jaustis dėl ko nors kalti, bijome kritikos ar pašaipų. Kitaip tariant, psichologiniai klaidos padariniai būna nemalonesni nei praktiniai. Turime išmokti priimti faktą, kad visi žmonės klysta, tačiau klaidos mus moko. Mūsų klaidos yra neįkainojamas jėgos šaltinis: klysdami mes tampame panašūs į sportininkus, treniruojančius raumenis.

Leiskite spręsti ir kitiems.

Sėkmingų kompanijų lyderiai dažnai deleguoja teisę priimti sprendimą savo komandai. Sprendimo teisė deleguojama kuo žemiau pagal hierarchiją, o tai visų lygių darbuotojus skatina greitai mąstyti, panaudoti savo intelektą, kūrybiškai spręsti užduotis ir prisiimti atsakomybę. Toliau pateiktos rekomendacijos gali praversti priimant grupinį sprendimą:

1. Suteikite žmonėms galimybę mokytis priimti sprendimus. Aiškiai nustatykite, ką darbuotojai turi teisę spręsti savarankiškai, ir paaiškinkite, kad jie už juos atsako.

2. Turėkite savo nuomonę, tačiau būkite pasirengę išklausyti ir priimti kitų idėjas. Aiškiai pasakykite, kas priims galutinį sprendimą – grupė ar jūs pats.

3. Skatinkite nuomonių įvairovę ir diskusijas problemos aptarimo metu.

4. Naudokite autokratinį sprendimo priėmimo metodą šiais atvejais:

• kai analizuoti nėra laiko (grėsmė kompanijai);

• kai sprendžiamas triavialus klausimas;

• kai norite pademonstruoti kolektyvui savo vertybes ir tais retais atvejais, kai, jūsų tvirtu įsitikinimu, sprendimą turite priimti jūs pats.

5. Kad ir koks būtų jūsų vadovavimo stilius, viską darykite atvirai. Jeigu savo pavaldiniams pasakysite, kad esate pasirengęs konsensusui, o tuo tarpu sprendimą jau būsite priėmęs ir tik lauksite pritarimo, žmonės supras, kad jais manipuliuojate. Tai juos paskatins ciniškai vertinti tai, kas vyksta, ir susilpnins domėjimąsi kompanijos reikalais. Jeigu nusprendėte būti autokratiškas, nebandykite to slėpti.

Prisiimkite atsakomybę ir dalinkitės sėkme.

Būkite pasirengę prisiimti atsakomybę už blogus sprendimus ir dalintis teigiamų sprendimų sėkme. Jeigu elgsitės priešingai – pretenduosite į laurus po pergalių ir kaltinsite kitus dėl nesėkmės – darbuotojai liausis jus gerbę.

Kai kurie vadovai klaidingus sprendimus vertina taip: „Idėja buvo puiki, bet vykdytojai viską sugadino.“ Tai gali būti tiesa, tačiau tikras lyderis atsakomybę vis tiek prisiima sau.

Sėkmės atveju leiskite pavaldiniams jaustis laimėtojais. Sėkmingas lyderis nejaučia poreikio būti šlovės centre: jo indėlis ir taip akivaizdus.

Susitelkimas

Iki minimumo sumažinkite prioritetinių užduočių kiekį ir sutelkite jėgas. Jūs negalite daryti visko. Negali visko daryti ir organizacija.

Šaudykite tik į taikinį.

Sudarykite trumpą prioritetinių užduočių sąrašą ir stebėkite, kad jis visada būtų trumpas. Jeigu jūs turite daugiau nei tris prioritetus, veikiausiai neturite jų visai.

Planuokite laiką, o ne darbą.

Mes negalime sukurti daugiau laiko, nei jo yra. Egzistuoja esminis skirtumas tarp laiko ir darbo organizavimo: darbas, kitaip nei laikas, neturi pabaigos. Kad dirbtumėte produktyviai, jūs turite reguliuoti savo laiką, o ne darbo apimtį. Neklauskite savęs „Ką aš ruošiuosi daryti?“ Klauskite: „Kaip aš panaudosiu savo laiką?“

Jeigu išmintingai planuotume laiką, atrastume daugybę nepanaudotų akimirkų. Taigi ištirkite, kur išgaruoja jūsų laikas. Ar jūs užsiimate tik prioritetiniais reikalais? O gal jus blaško nereikšmingos smulkmenos?

Vienas iš būdų priversti save susikoncentruoti – dirbti mažiau. Johnas Marriottas, kompanijos „Marriott Corporation“ įkūrėjas, vieno restorano verslą pavertęs gigantiška korporacija, sakė: „Turėkite kuo mažiau darbo laiko – daugelis iš mūsų pusę darbo laiko praleidžiame be jokios naudos.“

Winstonas Churchillis, vienas produktyviausių istorijos veikėjų, rasdavo laiko tapyti, maitinti gyvūnus ir gyventi aukštuomenės gyvenimą. Jo darbo laikas retai kada prasidėdavo anksčiau nei 11 vakaro, tačiau jis būdavo skirtas tik svarbiausiems dalykams.

Sunkus pasirinkimas: dar kartą apie ryžtą.

Viena iš priežasčių, dėl kurių daugumai žmonių būna sunku susikoncentruoti į esminius reikalus, yra ta, kad jie niekaip neapsisprendžia, ką reikėtų išbraukti iš ilgo prioritetų sąrašo. Pasiryžkite ir padarykite tai.

Asmeninis dalyvavimas

Didžiųjų kompanijų įkūrėjai nuolat domisi, kas vyksta jų organizacijoje. Jie neleidžia sau atsiriboti ir nesigilinti.

Kurkite tarpusavio santykius.

Viena iš prioritetinių sėkmingų kompanijų sričių yra ilgalaikių konstruktyvių santykių – su klientais, tiekėjais, investuotojais, darbuotojais ir išorės pasauliu apskritai – kūrimas bei palaikymas. Tai neturi nieko bendra su dirbtiniu dėmesiu, kuris deklaruojamas daugelyje kompanijų. Čia turima galvoje kas kita.

Sėkmingoje kompanijoje darbuotojų ir organizacijos santykiai peržengia standartinę logiką „Man moka už mano darbą“. Santykiai su kompanija išlieka net ir tada, kai kontraktas baigiasi. Atkreipkite dėmesį į žmones, kurie kalbėdami apie buvusį darbą sako „mes“. Tokie santykiai susiklosto kompanijose, kurių lyderiai skiria savo asmeninio laiko jiems sukurti.

Santykiai su darbuotojais nebus geri, jeigu jūs skirstysite tik raštiškus nurodymus, – čia reikalingas asmeninis kontaktas. Išeikite iš kabineto. Susipažinkite su kuo daugiau darbuotojų.

Būkite pasiekiamas.

Jei santykiai per daug formalūs, jie jums neduos naudos. Stebėkite savo toną (ar jis nėra atstumiantis), nepiktnaudžiaukite statuso atributais (prabanga, privilegijomis).

Žinokite, kas vyksta.

Nepasiduokite paplitusiai klaidingai nuomonei, jog kuo labiau auga jūsų organizacija, tuo labiau jūs turite atsiriboti nuo visko, kas vyksta jos viduje. Taip, pareigų delegavimas būtinas. Taip, jūs turite įveikti norą gilintis į smulkiausias darbo detales. Tačiau jūs vis tiek turite žinoti apie visus aktualiausius projektus. Geriausias būdas tai padaryti – rasti laiko pamatyti viską savo akimis ir išgirsti savo ausimis. Sužinokite pats, kokių yra problemų, kokios pasiektos pergalės ir kaip jaučiasi žmonės.

Asmeninis dalyvavimas, bet ne mikrovadyba.

Vadovas, užsiimantis mikrovadyba, nepasitiki darbuotojais ir stengiasi kontroliuoti bet kokius sprendimus. Jis įsitikinęs, kad niekas, išskyrus jį patį, negali teisingai nuspręsti. Mikrovadyba apriboja asmeninį darbuotojų tobulėjimą.

Jūs galite prisidėti prie kasdienio darbo neslopindami pavaldinių. Asmeninis dalyvavimas turi priešingą efektą nei mikrovadyba: jūs nedemoralizuojate, bet įkvepiate žmones; jie pasiekia daugiau, nei patys iš savęs tikisi. Taigi mes priėjome prie kito lyderiavimo stiliaus elemento.

Darbas su žmonėmis: griežtumas ir subtilumas

Lyderiai, kuriantys didingas kompanijas, moka balansuoti tarp griežtumo ir subtilumo. Jie reikalauja iš žmonių nepaprastai aukštų rezultatų (griežtumas), tuo pat metu stengdamiesi padėti jiems didžiuotis savimi ir pasitikėti savo jėgomis (subtilumas).

Rūpinkitės grįžtamuoju ryšiu.

Tai mažiausiai naudojamas vadovavimo elementas. Deja.

Žmogaus prigimtis yra tokia, kad jis geriausių rezultatų pasiekia tada, kai save vertina pozityviai. Daugybė psichologinių eksperimentų įrodo, kad objektyvūs žmogaus veiklos rezultatai pablogėja arba pagerėja priklausomai nuo to, kaip aplinkiniai reaguoja į jo pasiekimus. Teigiami atsiliepimai pagerina darbo kokybę, o neigiami ją pablogina.

Kompanijų vadovai per retai išreiškia savo vertinimą pavaldinių darbo atžvilgiu. Grįžtamojo ryšio nebuvimas darbuotojų yra suprantamas labai paprastai: „Kompanijai nelabai svarbu, kaip ir ką aš darau“. Kai žmonės jaučiasi nereikšmingi, jie nesistengia. „O kam?“

Kai iš jūsų laukiama reakcijos, nesielkite kaip kritikas ar bosas. Elkitės kaip mokytojas. Kritikos procesas turi skatinti darbuotojus tobulėti.

Skatinkite siekti sėkmės.

Geras mokytojas, kaip ir geras vadovas, remiasi nuostata, kad kiekvienas žmogus gali dirbti puikiai ir siekti sėkmės. Geras vadovas nereikalauja gerai dirbti: reikalavimas išduoda požiūrį, kad žmonės tingi ir nenori stengtis, todėl juos reikia versti. Geras vadovas suteikia pavaldiniams galimybę išbandyti save. Pasiūlykite žmonėms galimybę profesionaliai augti ir parodykite, kad tikite, jog jiems pasiseks.

Komunikacija

Komunikacijos svarbos akcentavimas jums tikriausiai skamba banaliai. Deja, daugelio kompanijų vadovai ne tik nesugeba bendrauti – jie to netgi nebando daryti. O kompanija klesti komunikacijos dėka.

Naudokite pavyzdžius ir analogijas.

Naudokitės gyvais pavyzdžiais, kad paaiškintumėte, ko siekia kompanija. Iliustruokite jos dvasią ir vertybes analogijomis, metaforomis, palyginimais, perteiktais grafiniais vaizdais, – visa tai yra galingi komunikacijos būdai. Neaiškinkite visko tiesiogiai. Nesirūpinkite, ar korektiškos jūsų analogijos logikos atžvilgiu: bendravimo esmė – poveikio efektyvumas, o ne logika.

Pridėkite asmeniškumo.

Ar pastebėjote, kad geros knygos sukelia jausmą, tarsi rašytojas kalbėtųsi asmeniškai su jumis? Pasistenkite sukurti tokį efektą. Yra du pagrindiniai būdai to pasiekti:

• Atsiverkite. Nebijokite pasidalinti savo pastebėjimais ir istorijomis. Pasakokite apie save, savo patirtį ir požiūrį į pasaulį.

• Kalbėkite tiesiai, kreipkitės į adresatą, lyg jis vienas būtų prieš jūsų akis. Kalbėkite trumpais sakiniais, išraiškingai, tiksliais žodžiais.

Vadinkite daiktus tikraisiais vardais.

Žmonėms nepatinka, kai juos klaidina. Jie negali pakęsti, kai juos laiko idiotais. Vadovai, kurie negali būti sąžiningi ir atviri, greitai praranda pagarbą.

Skatinkite darbuotojus bendrauti tarpusavyje.

Bendravimas turi vykti visais lygiais ir kryptimis. Turėkite galvoje, kad savo bendravimo stiliumi jūs diktuojate toną.

• Pateikite klausimus ir duokite laiko apgalvoti atsakymus.

• Reguliariai renkite susirinkimus ir paruoškite bent vieną svarbų pranešimą, kuris liečia visus.

• Jeigu kas nors nesutinka su grupe, pasistenkite, kad tas žmogus būtų išklausytas.

• Kartkartėmis pasielkite ne pagal planą. Improvizuoti neformalūs susiėjimai – vienas iš geriausių komunikacijos būdų.

• Minimalizuokite formalumus. Tegu žmonės jaučiasi komfortabiliai.

• Neskatinkite intrigų ir netapkite jų arbitru. Tegu “kariaujančios grupuotės” susirenka ir išsprendžia problemas pačios.

• Skatinkite žmones atvirai reikšti jausmus ir mintis. Kai jausmai slopinami, sėkmingas bendravimas neįmanomas. Jausmai ir biznis? O kaipgi! Juk biznį daro žmonės, o žmonėms būdingos emocijos.

• Neleiskite vienam ar dviem darbuotojams dominuoti diskusijų metu. Įtraukite tylinčius teiraudamiesi jų nuomonės.

• Padėkokite tiems, kurie palietė nemalonias, tačiau kompanijai svarbias temas.

Pakartosime: bendravimas labai svarbus. Čia neįmanoma perlenkti lazdos.

Pirmyn

Lyderiai nesitenkina tuo, kas pasiekta.

Dirbkite atkakliai, bet „neperdekite“.

Atkaklus darbas ir darbomanija yra du skirtingi dalykai. Vieni atkakliai dirba, kad ko nors pasiektų, kiti jaučia nesveiką, maniakinį poreikį dirbti. Pastarasis darbas yra destruktyvus. Darbomanai paprasčiausiai „sudega“.

Galima dirbti tik 40 – 50 valandų per savaitę, bet efektyviai. Galima dirbti 90 valandų per savaitę, tačiau neefektyviai. Daugiau ne visada reiškia geriau.

Tobulėkite.

Nesiliaukite mokęsi ir lavinę įgūdžius.

Būkite energingi.

Jeigu išsenkate jūs, – tas pats atsitinka ir jūsų organizacijai.

Rūpinkitės savimi fiziškai, emociškai ir dvasiškai. Stenkitės išsimiegoti. Turėkite kitų pomėgių. Skaitykite. Kalbėkitės su įdomiais žmonėmis. Likite atviras naujoms idėjoms. Kelkite sau naujus uždavinius. Darykite viską, kad liktumėte žvalus, tobulėjantis, užsidegantis ir išties gyvas žmogus.

Labai svarbu mėgti savo veiklą. Jeigu žmogus nuolat priverstas daryti tai, kas jam neteikia džiaugsmo, jo energija senka ir jis „perdega“.

Vienas iš geriausių būdų palaikyti energiją – nuolat keistis. Bandykite nauja, darykite kitaip. Žinoma, patogiau viską palikti taip, kaip yra. Tačiau permainos ne tik reikalauja pastangų, bet ir suteikia energijos.