Etiško elgesio pradžiamokslis
Dažnas gyvenime susiduriame su tokiomis situacijomis, kuriose nežinome, kaip elgtis. Kaip sveikintis, ką pirmą praleisti pro duris, kaip elgtis užstalėje, ar iki dugno ištuštinti stikliuką. Šiais lakais visi nori atrodyti mandagūs, tačiau apie etiketą visgi nelabai ką teišmano. Apie gražaus elgesio kultūrą maloniai pabendrauti sutiko Seimo narys ir vienas profesionaliausių protokolo ir etiketo specialistų Lietuvoje Arminas Lydeka.
Gyvenimo patirtis
Knygų „Protokolo pagrindai kiekvienam siekiančiam…” , „Etiketas kiekvienam” bei daugybės publikacijų autorius etiketo sakė išmokęs per ilgus mokslo metus. Profesionalias žinias įgijo studijuodamas Maskvos Michailo Lomonosovo universitete, Socia-linių mokslų fakultete. Vėliau žinias gilino Danijos, Jungtinės Karalystės universitetuose.
Nuo ko priklauso žmogaus etiškumas?
Pasak A.Lydekos kiekvienas mūsų turime tam tikrą moralės sistemą, savus dorovinius principus. Iš viso to susiformuoja ir tam tikra vertybių skalė, kas yra gerai, o kas yra blogai.
Žinoma etiškumas labai priklauso ir nuo paties žmogaus išsilavinimo. Kuo daugiau mokomasi, tuo daugiau sužinoma, todėl yra didesnė tikimybė svarbiose situacijose neapsijuokti.
Etiškumui įtaką turi ir pati tauta, jos nusistovėjusios tradicijos ir papročiai.
O kaip bendrame Europos šalių kontekste atrodo mūsų tauta?
Pašnekovo tvirtinimu, lietuviai Europos valstybių kontekste atrodo vidutiniškai. „Tikrai nėra prasta situacija. Mes nesame barbarai, neraštingi, nekultūringi. Tačiau lietuviai, turime išskirtinį bruožą. Jei vieną dieną nepasakysime kažko blogo apie savo tautą, apie savo valstybę, apie savo politikus, tai diena bus pragyventa tuščiai. To neturi kitos tautos”, – kalbėjo etiketo žinovas.
Kokius ryškius lietuvių etiketo aspektus galite išskirti?
Vis dėlto dar daug sovietinio palikimo, nesupratimo, o daug gražių bendravimo dalykų jau tiesiog primiršta.
O kas ryškiai pasikeitė?
Labai iškreiptas užstalės bendravimas. Skaitydamas paskaitas ir seminarus šią temą dažnai akcentuoju. Kaip mes elgiamės per pobūvį, kaip gėdijamės, kaip kuklinamės paimti maisto, nors sėdime alkani. Tačiau galvojame, kad elgiamės gražiai. Tokiu elgesiu apsunkiname pačius šeimininkus, kurie svečius turi papildomai raginti ir kviesti vaišintis.
Tačiau juk pulti prie stalo nėra gražu?
Priėmimuose valgoma tiek, kiek norima, nereikia jokių papildomų raginimų. Taip pat yra ir su alkoholinių gėrimų vartojimu.
Gerti prie stalo po pilną stiliuką yra nemandagu?
Alkoholinio gėrimo neišgėrimas iki dugno – protokolinė norma. Anksčiau madingas buvęs vieningas išgėrimas jau atgyvena. Paprasta taisyklė – negalima niekados išgerti iki dugno. Kultūringas ir raštingas žmogus savo taurelėje visada paliks bent kažkiek neišgerto alkoholinio gėrimo, tuo pademonstruodamas, kad jis pasisotino tiek, kiek yra.
O kaip pildyti taurę, jei ji niekada nebūna tuščia?
Priėmimo šeimininkų rūpestis yra, kad vyno ar degtinės taurelė nuolat būtų „pulsuojanti”. Svečias nugėrė, jie kažkiek įpylė, taip ir žaidžiama. Bet jei gėrimas yra keičiamas ir paragavus vieno nenorima keisti taurių, tuomet šeimininkai paprašo ištuštinti taures iki dugno. Tai tik šis išimtinis atvejis, kada alkoholinio gėrimo stiklas ištuštinamas iki dugno.
O kaip keliauti į svečius, ar mandagu „užgriūti” netikėtai?
XXI a. komunikacinės sistemos išvystytos taip, kad prieš einant į svečius yra privalu pranešti. Kultūringas žmogus savo vizitą į svečius turi suderinti. Artimiems draugams galima pranešti likus kelioms valandoms iki susitikimo, o su kitais laiką derinti net prieš keletą savaičių.
Ar užsukusius svečius būtina vaišinti?
Atsakau vienareikšmiškai, taip, vaišinti yra patartina. Prie kavos, arbatos puodelio ar prie vyno taurės pokalbis tampa jaukesnis, malonesnis, šiltesnis. Mes kaip šeimininkai demonstruojame savo vaišingumą, geranorišką požiūrį į svečią, kad mielai norime bendrauti ir ateityje.
O kiek siūloma vaišinti?
Tai priklauso nuo svečio ir nuo renginio. Jei svečias užsuko trumpam galima pasikalbėti prie kavos puodelio ar vyno taurės. Kitu atveju ir vyno taurė, ir karštų makaronų lėkštė tiks. Visa tai priklauso nuo susitikimo pobūdžio.
Ar etiška siųsti sveikinimus trumposiomis žinutėmis?
Bėgant laikui skirtingos komunikacijų galimybės yra visiškai geros, tik klausimas su kuo mes kontaktuojame. Oficialūs raštai yra siunčiami tik ant popieriaus. Tačiau sveikinimas tėveliams taip pat nėra tinkamas siųsti SMS žinute. Elektroniniai pasveikinimai yra logiškai pagrįsti, bet jei jį nusiųsite valstybės prezidentui, tai nebus labai išmintinga.
Kas pirmasis turėtų tiesti ranką, moteris ar vyras?
Ranką pirmas turi ištiesi aukštesnio rango asmuo. Jei moteris – aukštesnio rango, ji išties ranką pirmoji, tačiau, jei vyras – jis ir bus pirmas.
Rangą lemia ir pareigos, ir lytis, ir amžius, išsilavinimas ir visi kiti aspektai. Tai yra suminis dalykas. Rango negalima sutapatinti su pareigom, su amžiumi, su lytimi. Moteris tik pagal lytį yra garbingiau nei vyras, tačiau rangas yra suminis aptartų aspektų dalykas.
O ką pirmą reikia praleisti einant pro duris?
Čia galioja ta pati rangų taisyklė. Žemesnio rango asmuo praleis aukštesnio rango asmenį. Jei tai mūsų institucija, žinome vienas kito pareigas. Sekretorė privalo praleisti pro duris savo viršininką.
Seimo narys šmaikštavo, kad „ačiū Dievui dar matome skirtingų žmonių lytį ir amžių.”
O prie lifto?
Į visas potencialiai pavojingas vietas taip pat praeina žemesnio rango asmuo. Tamsus rūsys, naktinis klubas, liftas, jei vyras kultūringas, jis niekados nepraleis moters pirmosios. Įeis pirmas… aha…, viskas tvarkoje. Liftas nenugriuvo ir nenukrito… Lipk ir tu, moterie”. Vyrai, elkitės mandagiai ir nepraleidinėkite moterų į liftą pirmų”.
O dėl kreipinio į kitą asmenį?
Prisimename laikus, kai bendras mandagumo kreipinys buvo draugas, draugė, dabar – ponas, ponia. Tačiau tai tik bendrasis mandagumo kreipinys, neturintis jokio ryšio nei su turtine padėtimi, nei su kilme.
Labai juokingai atrodo, kai žmogus sako, …na baik tu, koks aš tau ponas… Tai yra tiktai gražus ir mandagus kreipinys.
Dėl „ponia” – „panelė”. Į visas moteris kreipiamės „ponia”, „panelės” jau paliktos praeityje. Šia klaidą daro ypač vyresnio amžiaus vyrai, nes jie buvo taip mokinami. Šiandien jokio ryšio kreipinio su pavarde nėra, tad ir nedarykime tokių klaidų, kurias išgirstame dažnai net pasisakymų tribūnose.
O jūs pats ar visuomet laikotės etiketo taisyklių?
Visko būna… Būna, kad nesilaikau, būna, kad ir padarau klaidų… Kartais elgiuosi taip specialiai, kad gyvenime būtų tam tikra harmonija ir pilnumas.
