Ar laimė susideda tik iš smulkmenų?
Apskritai manau, kad ginčytis su žmonėmis, kurie gavo daugiau Nobelio premijų už tave, neišmintinga. Kadangi psichologas Danielis Kahnemanas 2002 metais šią premiją gavo iš ekonomikos srities, tuo tarpu kai mano šansai kol kas lygūs nuliui… ką gi, reiškiu pagarbą. Vis dėlto negaliu nesvarstyti: nejaugi tikra laimė – tai gerai pailsėti naktį ir pažiūrėti televizorių? Galbūt jums pasirodė, kad laimė pasiekiama šlovės, pinigų ir sėkmės siekimo procese ar mėgaujantis menu, literatūra, auklėjant vaikus? Pasirodo, ne. Dr. D. Kahnemano ir jo kolegų duomenimis, ši veikla nevaidina jokio vaidmens, kai kalbama apie kasdienį mėgavimąsi gyvenimu. Praktiškai jaučiamos laimės lygis priklauso nuo nereikšmingų dalykų: nuo to, kiek laiko skiriame tokiems maloniems užsiėmimams, kaip seksas, pietūs su draugais, gulėjimas ant sofos prieš televizorių; ir kiek laiko praleidžiame ne tokiai maloniai veiklai, kaip namų tvarkymas, kelias į darbą ir susitikimas su bosu.
Iki šiol dauguma laimės tyrimų autorių yra linkę manyti, kad gerovės pojūtį nulemia tokie svarbūs veiksniai, kaip pajamos, santuoka, darbas, santykiai su priešinga lytimi ir sveikatos būklė. Tačiau D. Kahnemanas kartu su kitais psichologais ir ekonomistais siekia parengti naują žmonių gyvenimo kokybės išmatavimo mechanizmą, kuris vadinasi dienos rekonstrukcijos metodu.
Kaip praneša Science žurnalas, ši mokslininkų grupė tyrė, kaip praleidžia laiką 909 dirbančios Teksaso moterys. Moterų buvo paprašyta vesti dienoraštį: į jį surašyti visus veiksmus, kuriuos jos atliko per dieną, ir nurodyti malonumo, gauto iš visos veiklos rūšių, reitingą. Aukščiausiai buvo įvertintas bendravimas su bičiuliais, pietūs su bendradarbiais, televizijos žiūrėjimas ir apsipirkimas su vyrais ar draugais; žemiausią reitingą gavo susitikimas su bosu ir kelias į darbą vienai. Stebėtina, bet vaikų priežiūra buvo įvertinta taip pat neigiamai, kaip ir namų ruoša.
Šie tyrimai parodė, kad tokie svarbūs veiksniai, kaip pajamos ir šeimos padėtis, daro daug mažesnę įtaką mėgaujantis gyvenimu nei geras nakties miegas. Nejaugi laimę nulemia gyvenimo smulkmenos? Iš dalies – taip. Šiuolaikinė vartotojų kultūra buvo netgi išradusi terminą „pirkimo terapija“, siekiant apibūdinti „šopingo“ efektą – jo poveikį laimės pojūčiui. Be to, žmonės neleistų tiek laiko žiūrėdami televiziją, jei nejustų iš to malonumo. Tačiau šis požiūris į laimę dvelkia kažkokiu negerumu. Autoriai tvirtina, kad jų naujuoju metodu bus galima remtis skaičiuojant nacionalinį laimės indeksą, ekvivalentišką ekonominei gerovei.
Visa tai primena Aldous Huxley romaną „O nuostabus naujas pasaulis“. Šiame pasaulyje universali laimė pasiekiama perkant masinės gamybos vartojimo prekes, kiekviename kambaryje turint televizorių ir laisvai gaunant narkotiko, vadinamo kūnu, kuris padeda atsikratyti visų neigiamų emocijų. Vaikai ten auginami laboratorijose ir darželiuose visiškai nedalyvaujant tėvams. Įdomu, kad meninės paieškos ir stiprūs žmogiški jausmai slopinami arba yra uždrausti. Net jeigu turėsime omenyje, jog 909 Teksaso moterų nuomonė negali atspindėti visos žmonijos požiūrio, šis tyrimas atskleidžia mažiausiai tris problemas. Pirma, nesu įsitikinęs, kad žmonių dienoraščių analizė gali būti reikšminga. Tai, jog žmonės iš sekso patiria malonumą ir nemėgsta eiti į darbą, nebūtinai reiškia, kad jie jaustųsi laimingesni, jei jiems mokėtų už seksą, o dirbti reikėtų tik šeštadienio vakarais porą minučių.
Antra, nejaugi autoriai niekada negirdėjo apie atidėtą atlyginimą? Žmonės – ne mazochistai. Kai jie ką nors daro, kas teikia ne itin didelį malonumą tuo momentu (pavyzdžiui, dirba), jie deda daug pastangų, kad vėliau ta veikla atneštų vaisių. Trečia – ir tai svarbiausia – tiriant žmonių požiūrį į banalius kasdienius dalykus, ši metodologija nesudaro jiems galimybių atskleisti savo siekimus, svajones, troškimą ko nors geresnio. Laimės negalima išmatuoti pagal praleistą prie televizoriaus laiką ar puikią naktį lovoje, kad ir kokį malonumą tai suteiktų. Jos esmė ta, kad galėtum būti tuo, kuo nori ir gali būti. Ir dar vienas dalykas. O kaip Kalėdos? Mano nuomone, šis džiaugsmingas įvykis slepia savy kažką tokio, kas viršija visas pasirengimo šiai šventei pastangas. Tačiau Dienos rekonstrukcijos metodas gali parodyti, kad tas laikotarpis – tai monotoniškos kančios, stresai dėl dovanų pirkimo bei ruošos, varginantys vakarėliai ir rūpesčiai dėl to, kad visi eglutės spygliai per Kalėdas jau bus ant grindų. O per pačias Kalėdas teks apsimetinėti, kad patinka dovanos, kurios iš tikrųjų tau ne prie širdies, vaišinti svečius persūdytu kalakutu bei pridegusiomis daržovėmis ir bandyti išsaugoti taiką tarp giminaičių. Taigi laimingų Jums Kalėdų!
Parengta pagal „Financial Times“
