Meilė (4 dalis)

Meilė (4 dalis)

Pasaulinė sveikatos organizacija net gi įtraukė meilę į ligų sąrašą ir davė jai atskirą numerį – F63.9. Meilės tyrinėtojai išanalizavo du su puse tūkstančių smegenų nuotraukų, gautų tiriant 17 koledžo studentų, kurie buvo įsimylėję prieš du mėnesius. Studentai žiūrėdavo savo meilės objektų nuotraukas, o tuo tarpu magnetinės tomografijos aparatas fotografuodavo jų smegenis. Minėtame tyrime kompiuterio pagalba sudarytame žemėlapyje smegenų gilumoje buvo matomi “karštieji taškai”. Toji sritis užpildyta ląstelėmis, kurios tiekia arba gauna dopaminą. “Meilė iššaukia galvos svaigimą, panašų į amfetamino toksinį poveikį, – tvirtina daktaras Maiklas Lebovičius iš Niujorko psichiatrijos instituto, – be to, ji turi autizmo bruožų”. Anksčiau minėtieji tyrinėtojai išanalizavo ir septyniolikos jaunuolių, kuriuos neseniai paliko jų antrosios pusės, smegenų nuotraukas. Jie pastebėjo, kad smegenų dalies, atsakingos už meilę, aktyvumas padidėjęs. Argi tai nėra mokslinis patvirtinimas to, kas jau seniai buvo rašoma eilėraščiuose ir romanuose: kai tave palieka – meilė sustiprėja. Mokslininkų gauti rezultatai padeda suprasti, kodėl meilė susijusi su tokiu dideliu skaičiumi emocijų.

Meilė (2 dalis)

Meilė (2 dalis)

Mokslininkai nustatė, kad žmogus įsimyli per penktadalį sekundės. Kad žmogus įsimylėtų, pakanka tik penktadalio sekundės. Tai nustatė Sirakūzų universiteto Niujorke mokslininkai, kurie taip pat konstatavo, kad meilės poveikis panašus į kokaino. Pirmoji meilės banga suaktyvina 12 įvairių smegenų sričių, o į kraują patenka tokie junginiai kaip oksitocinas, dopaminas, adrenalinas ir vazopresinas. Įdomu tai, kad šių hormonų atsiradimą skatina ir kokaino vartojimas. “Meilę galima paaiškinti moksliškai. Bet iki šiol tebėra neaišku, ar mes mylime širdimi, ar vis dėlto galva? Drįsčiau teigti, kad vis dėlto labiau galva, nors širdis irgi dalyvauja šiame procese”, – pareiškė viena iš tyrimo autorių profesorė Stefani Ortigo (Stephanie Ortigue). Žmonija meilę tyrinėjo labai nedrąsiai ir atsargiai – buvo kitų rimtesnių problemų, reikalaujančių gilių mokslinių tyrinėjimų, pavyzdžiui, amžius žmones kankinančios įvairios ligos ir t.t. Bet paaiškėjus, kad tos ligos atsiranda kartais dėl nelaimingos meilės, į meilę pradėta žiūrėti visai kitaip. Garsiuose pasaulio universitetuose atsirado net specialios laboratorijos, tyrinėjančios išskirtinai meilės jausmus. Šiose laboratorijose padarytos sensacingos išvados: meilė – tai jausmas, kurio pagrindą sudaro ne koks tai ypatingas dvasinis pakilimas, o biologiniai, cheminiai arba fiziniai procesai, kuriuos galima išreikšti formulėmis.

Meilė (3 dalis)

Meilė (3 dalis)

Romantiška meilė veikia kaip vaistai, teigia mokslininkai, nustatę, kad ji skausmą gali malšinti taip pat veiksmingai kaip morfijus. Santykių sukelta aistra fizinį skausmą užblokuoja taip pat kaip ir vaistai nuo skausmo ar narkotikai, rodo tyrimas. JAV mokslininkai šią teoriją patikrino su 15 universiteto studentų ir studenčių, kurie buvo neseniai užmezgę naujus meilės santykius. Jiems buvo rodomos jų partnerių nuotraukos, o tuo pačiu metu kompiuteriu valdomas šiluminis zondas, pritvirtintas prie delnų, sukeldavo nedidelį skausmą. Eksperimento metu studentų smegenys taip pat buvo skenuojamos magnetinio rezonanso aparatu. Tyrimas parodė, kad mylimo žmogaus nuotraukos sukeltas meilės jausmas veikė kaip galingas vaistas nuo skausmo. Tačiau tyrimo dalyviams žiūrint į patrauklaus pažįstamo žmogaus nuotrauką tokio poveikio nebuvo. Tiriamųjų smegenų magnetinio rezonanso nuotraukos parodė, kad meilės daromas poveikis prilygsta morfijui ar kokainui. Abiem atvejais veikiami smegenų „atpildo centrai”. „Kai žmonės yra šioje aistringos, nežabotos meilės fazėje, smarkiai pasikeičia jų nuotaika, o tai veikia skausmo pajutimą”, – teigė tyrimo autorius Šonas Makki (Sean Mackey) iš Stanfordo universiteto Medicinos centro Kalifornijoje.

Meilė (5 dalis)

Meilė (5 dalis)

Mokslininkai ištyrė, kad tikroji meilė iš tiesų egzistuoja. Iki šiol buvo manoma, kad įsimylėjimo jausmai praeina po maždaug 15 mėnesių, o cheminė trauka po dešimties metų apskritai išnyksta. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad egzistuoja tokios poros, kurios po 20 metų bendro gyvenimo patiria panašius jausmus kaip ir naujai įsimylėję asmenys. Smegenų tyrimai atskleidė, kad, pateikus mylimo žmogaus nuotrauką, viena iš dešimt ilgalaikių įsimylėjėlių porų patiria tas pačias chemines reakcijas, kaip ir poros, išgyvenančios šviežios meilės aistras. Tyrimai taip pat parodė, kad brandesnių porų jausmai reiškiasi „brandesniais” įsimylėjimo požymiais. Mokslininkai dvidešimtmetes poras pavadino „gulbėmis”, kadangi šie paukščiai turi panašią ilgalaikės meilės „programą”. Parodžius partnerio atvaizdą gulbei, ji patiria intensyvią malonumo (dopamino) dozę.

Žemės drebėjimai ir pasaulio pabaiga
| |

Žemės drebėjimai ir pasaulio pabaiga

Penktadienio rytą Japoniją sudrebino du galingi žemės drebėjimai, tai sukėlė iki 10 metrų aukščio bangas. Pirmasis žemės drebėjimas buvo 8,8 balo ir kilo Honšiū salų rytinėje pakrantėje, o antrasis – 7,1 balo – netoli Tokijo. Žemės drebėjimas – staigus žemės paviršiaus judėjimas. Žemės drebėjimas yra staigaus žemės plutos tampriosios deformacijos energijos išsilaisvinimo, spinduliuojamo seisminėmis bangomis, pasekmė. Žemės plutos deformacijos ir jų sukuriamos įtampos atsiranda dėl litosferos plokščių judėjimo viena kitos atžvilgiu. Skirtinguose regionuose šis judėjimas yra nevienodo greičio. Dėl trinties plokštės sustoja ir pradeda deformuotis. Procesas vyskta tol kol deformacijos jėgos viršija uolienų atsparumą ir jos lūžta. Energija kaupiama iš lėto, o atsipalaiduoja staiga, tuo sukeldama seismines bangas, kurios plačiai paplinta. Kasdien įvyksta šimtai tokių žemės drebėjimų, tačiau silpnesniųjų žmonės net nejaučia. Žemės drebėjimus sukelia ir ugnikalnių išsiveržimai ar žmogaus veiklos padariniai (pvz., aktyvios kalnakasybos rajonuose). Galingi žemės drebėjimai gali sukelti milžiniškas katastrofas.

Romantiškiausi žmonės pasaulyje (1 dalis)
|

Romantiškiausi žmonės pasaulyje (1 dalis)

Romantizmas Lietuvoje susijęs su XIX a. – 1831 m. ir 1863 m. – sukilimais, nacionalinio išsivadavimo kova. Vilniuje lenkų kalba apie Lietuvos praeitį, jos didvyrius ir valdovus rašė vadinamieji „Vilniaus romantizmo“ atstovai: Adomas Mickevičius, Julijus Slovackis, Janas Kraševskis, Vladislavas Sirokomlė-Kondratovičius. Žemaičių kultūrinis sąjūdis, kurio svarbiausi veikėjai buvo Simonas Daukantas, Simonas Stanevičius ir Silvestras Valiūnas, taip pat padėjo romantizmui plėtotis Lietuvoje. Ryškus romantinis poetas yra Antanas Baranauskas, sukūręs poemą „Anykščių šilelis“, kurioje poetizavo gamtos ir žmogaus dvasios ryšį. Svarbiausias lietuvių romantizmo atstovas yra Maironis (idėjų poema „Jaunoji Lietuva“, poezijos rinkinys „Pavasario balsai“, istorinės dramos „Kęstučio mirtis“, „Vytautas pas Kryžiuočius“, „Didysis Vytautas – karalius“). Jis savo kūryboje sujungė etninės lietuvių kultūros (liaudies kūrybos) ir europinės (krikščioniškosios) kultūros tradicijas, susiejo praeitį su dabartimi. Jo kūryba padėjo formuotis lietuvių tautinei savimonei, skatino laisvės ir nepriklausomybės siekius. Anglų romantizmo literatūroje pradininkais laikomi Wordsworth ir Coleridge. Vėliau – Baironas (Byron), Šelis (Shelly), Bernsas (Burns), Kytsas (Keats). Pereinamojo į simbolizmą stiliaus poetu laikomas romatizmo dailininkas ir poetas Viljamas Bleikas (William Blake’as).

Šv. Valentino dienos dovanos moterims ir vyrams
|

Šv. Valentino dienos dovanos moterims ir vyrams

Dažniausiai dovanos teikiamos įvairių švenčių proga. Dovanos tikslas – teigiamai emociškai nuteikti adresatą. Na, kartais dovana dar siekiama išpirkti kaltę ar susitaikymo… Tikriausiai dauguma prisipažintų, jog artėjant šventėms, artimo žmogaus gimtadieniui ar kokiai kitai sukakčiai, retas kuris iš anksto pradeda galvoti apie tinkamą dovaną bent jau prieš kelias dienas. Dauguma, deja, dovanos paieškas atideda paskutinei dienai ar net valandai. Tada jau lekia į prekybos centrus, parduotuves, ieškodami „ko nors tinkamo”. Tokiais atvejais, dažniausiai nuperkamos dovanos – vis tos pačios pabodusios žvakidės ar žvakės, nuotraukų rėmeliai, kažkokie minkšti žaislai ir kiti materialūs daiktai daikčiukai, kurie jau sekančią dieną jubiliatui nebekelia jokių emocijų ir malonių prisiminimų. Gerai, jei tokios dovanos tik renka dulkes kur nors ant židinio… Kaip ten bebūtų, gauti reikalingą ar bent jau vertą dėmesio dovaną, ko gero, yra vienas iš didesnių gyvenimo malonumų. O, štai išrinkti dovaną mylimam ar šiaip reikalingam asmeniui – užduotis iš ties kartais būna gana sudėtinga. Juk norisi, kad dovana būtų ir graži, ir originali, ir patiktų, ir ne per brangi…

Naujieji Metai
|

Naujieji Metai

Naujieji Metai – šventė, vykstanti sausio 1 dieną ir skirta paminėti metų virsmą. Tai sąlyginė kalendorinių metų pradžia. Naujųjų metų datą sausio 1-ąją nustatė Romos imperatorius Julijus Cezaris 46 m. pr. m. e. 1582 m. po popiežiaus Grigaliaus XIII padarytos kalendoriaus reformos Naujieji metai sausio 1 d. pradėti švęsti visuose katalikų kraštuose. Julijaus ir Grigaliaus kalendoriai skiriasi 13 dienų. Sausio 1-oji, kaip Naujųjų metų diena, Lietuvoje pradėta švęsti pagal krikščioniškojo vakarų pasaulio tradicijas ne anksčiau kaip XIX a. Naujieji metai skirtingose kultūrose švenčiami skirtingu laikotarpiu: vienur sutapatinimi su žiemos saulėgrįža, kitur su pavasario lygiadieniu, derliaus šventėmis. Mitologinė Naujųjų metų prasmė – sugrįžimas į kosmogoniją. Ikiistorinėse kultūrose laikas suvokiamas kaip ciklinis dalykas. Norint apsivalyti nuo nuodėmingos istorijos rengiamas Naujųjų metų šventės ritualas, kurio metu atkuriamas pasaulio sukūrimo archetipas, o praeitis nebeegzistuoja. Šiuolaikinėje civilizacijoje Naujųjų metų samprata gerokai pakito, tačiau atsinaujinimo idėja išlieka.

Kalėdinės dovanos moterims ir vyrams
|

Kalėdinės dovanos moterims ir vyrams

Dažniausiai dovanos teikiamos įvairių švenčių proga. Dovanos tikslas – teigiamai emociškai nuteikti adresatą. Na, kartais dovana dar siekiama išpirkti kaltę ar susitaikymo… Tikriausiai dauguma prisipažintų, jog artėjant šventėms, artimo žmogaus gimtadieniui ar kokiai kitai sukakčiai, retas kuris iš anksto pradeda galvoti apie tinkamą dovaną bent jau prieš kelias dienas. Dauguma, deja, dovanos paieškas atideda paskutinei dienai ar net valandai. Tada jau lekia į prekybos centrus, parduotuves, ieškodami „ko nors tinkamo”. Tokiais atvejais, dažniausiai nuperkamos dovanos – vis tos pačios pabodusios žvakidės ar žvakės, nuotraukų rėmeliai, kažkokie minkšti žaislai ir kiti materialūs daiktai daikčiukai, kurie jau sekančią dieną jubiliatui nebekelia jokių emocijų ir malonių prisiminimų. Gerai, jei tokios dovanos tik renka dulkes kur nors ant židinio… Kaip ten bebūtų, gauti reikalingą ar bent jau vertą dėmesio dovaną, ko gero, yra vienas iš didesnių gyvenimo malonumų. O, štai išrinkti dovaną mylimam ar šiaip reikalingam asmeniui – užduotis iš ties kartais būna gana sudėtinga. Juk norisi, kad dovana būtų ir graži, ir originali, ir patiktų, ir ne per brangi…

Krikščionybė Ir Vegetarizmas
| |

Krikščionybė Ir Vegetarizmas

Krikščioniškame pasaulyje plačiai išplitęs klaidingas įsitikinimas, esą Kristus valgė mėsą, kad Naujajame Testamente yra daugybė nuorodų į mėsą. Bet atidesnis žvilgsnis į graikų rankraščių originalus rodo, kad dauguma žodžių (“trophe”, “brome” ir kt.), verčiamų žodžiu “mėsa”, reiškia tiesiog “maistas” arba “valgymas” plačiąja prasme. Pavyzdžiui, Evangelijoje pagal Luką (8:55) skaitome, kad Jėzus prikėlęs moterį iš numirusių ir “liepęs duoti jai valgyti mėsos”. Graikiškas originalo žodis “phago” verčiamas “mėsa”, o jis reiškia tiesiog “valgyti”. Taigi Kristus iš tikrųjų pasakė jai – “valgyk”. Graikiškas žodis “kreas” (“kūnas”) ir kalbant apie Kristų nebuvo pavartotas. Evangelijoje pagal Luką 24:41:43 mokiniai pasiūlė mokytojui žuvies ir korį medaus ir JĮ Kristus paėmė (vienaskaita, todėl nežinia, ką jis paėmė). Niekur Naujajame Testamente tiesiogiai nepasakyta, kad Jėzus valgė mėsą. Šiai minčiai atliepia garsioji Izaijo pranašystė: “Žinokite, kad nekalta mergelė pradės, pagimdys sūnų ir pavadins jį Emanueliu. Jis valgys sviestą ir medų, kol pats susivoks stumti blogį ir rinksis gėrį” (Izaijo pranašystė 7:14-15) (čia aiškiai pasakoma, kad mėsos valgymas sunaikina žmoguje gėrį. Būdinga, kad antroji sakinio dalis Evangelijoje pagal Matą 1:23, paprastai praleidžiama). Jis smarkiai priekaištavo fariziejams sakydamas: “… Jei būtumėte supratę, ką reiškia “Aš noriu gailestingumo, o ne aukos”, <...> nebūtumėte pasmerkę nekaltųjų” (Evangelija pagal Matą 12:6).