Jau keletą metų tai vienoje, tai kitoje šventėje vis sutikdavau gerai nusiteikusią, besišypsančią atvira šypsena moterį, pardavinėjančią šmaikščias raganas. Kai praeitą rudenį per Labanorinę išsikalbėjome, pasirodė, kad tai Kaltanėnų miestelyje gyvenanti Lionė Šlajienė, suprantanti humorą. Lionė visai nepyksta, kai ją vienas kitas ima ir pavadina Kaltanėnų ragana, nors raganauti ji nė nesiruošia. O va raganaičių darbščios jos rankos padarė ne vieną tūkstantį, ir tos raganos rado savo vietą ne tik mūsų tautiečių namuose, jas dovanų gavę, ko gero, visi mūsų valdžios vyrai, bet...