Kaip atpažinti psichinės ligos požymius kaimyno elgesyje: stebėjimas, persekiojimas, apkalbos, melas, šmeižtas ir ką daryti?
Gyvenimas šalia žmogaus, kurio elgesys kelia nerimą, gali būti itin sudėtingas. Jei kaimyno veiksmai nuolat kelia įtampą, pavyzdžiui, nuolatinis šmeižtas, apkalbos, priešiškumo kurstymas, stebėjimas vaizdo kameromis, agresyvus elgesys su gyvūnais, triukšmas ir panašūs dalykai, natūralu, kad kyla klausimas, ar tai nėra susiję su psichikos sveikatos problemomis. Svarbu pabrėžti, kad aš pats nesu medicinos specialistas ir negaliu diagnozuoti psichinių ligų. Šiame straipsnyje pateikiama informacija yra skirta švietimo tikslams ir jokiu būdu nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos.
Kaip atpažinti nerimą keliančius elgesio požymius?
Aptarkime situaciją, kai kaimyno elgesys tampa nuolatiniu diskomforto šaltiniu. Dažnas šmeižtas, apkalbos, bandymai supriešinti kitus kaimynus, įrengtos vaizdo kameros, nukreiptos į jūsų nuosavybę, agresyvus elgesys su gyvūnais, nuolatinis triukšmas (pavyzdžiui, vejapjovės naudojimas neįprastu metu) ir panašūs veiksmai gali rodyti, kad kažkas vyksta ne taip. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į alkoholio vartojimą, kuris gali sustiprinti agresiją ir kitus nepageidaujamus elgesio aspektus.
Psichinės ligos, galinčios pasireikšti panašiu elgesiu
Nors diagnozę gali nustatyti tik kvalifikuotas specialistas, verta žinoti apie kai kurias psichines ligas, kurių simptomai gali apimti persekiojimo maniją, melą, šmeižtą, apkalbas ir kenkimą kitiems:
Paranoidinis sutrikimas: Žmonės, sergantys šiuo sutrikimu, jaučia nuolatinį nepasitikėjimą kitais, įtaria, kad jie yra apgaudinėjami, išnaudojami ar jiems kenkiama. Jie gali būti labai budrūs, stebėti aplinką ir interpretuoti neutralius veiksmus kaip priešiškus.
Kliedesinis sutrikimas: Šis sutrikimas pasireiškia kliedesiais, kurie yra klaidingi įsitikinimai, neatitinkantys realybės. Kliedesiai gali būti įvairūs, įskaitant persekiojimo kliedesius (įsitikinimas, kad kažkas juos persekioja ar nori pakenkti).
Antisocialinis asmenybės sutrikimas: Šis sutrikimas pasižymi abejingumu kitų teisėms ir jausmams. Asmenys, sergantys šiuo sutrikimu, gali būti linkę į melą, manipuliavimą, agresiją ir impulsyvumą.
Ribinis asmenybės sutrikimas: Šis sutrikimas pasižymi emociniu nestabilumu, impulsyvumu ir sunkumais palaikant stabilius santykius. Žmonės, sergantys šiuo sutrikimu, gali būti linkę į pyktį, įtarumą ir baimę būti apleistiems.
Šizofrenija: Tai sunki psichikos liga, kuriai būdingi tokie simptomai kaip haliucinacijos, kliedesiai, dezorganizuotas mąstymas ir elgesys.
Alkoholio sukeltas psichozinis sutrikimas: Ilgalaikis alkoholio vartojimas gali sukelti psichozinius simptomus, tokius kaip haliucinacijos ir kliedesiai.
Svarbu: Net jei pastebėjote kelis išvardytus požymius, tai nereiškia, kad žmogus serga psichine liga. Tik profesionalus specialistas gali nustatyti tikslią diagnozę.
Kaip elgtis tokioje situacijoje?
Jei gyvenate šalia žmogaus, kurio elgesys kelia nerimą, svarbu imtis atsargumo priemonių ir pasirūpinti savo saugumu:
1. Dokumentuokite viską: Užsirašykite visus incidentus, datas, laiką, aplinkybes. Tai gali būti naudinga kreipiantis į policiją ar kitas institucijas.
2. Venkite konfrontacijos: Stenkitės neįsitraukti į konfliktus su kaimynu. Tai gali tik pabloginti situaciją.
3. Pasikalbėkite su kitais kaimynais: Galbūt jie taip pat pastebėjo panašius dalykus ir gali patvirtinti jūsų patirtį. Kartu galite rasti būdų, kaip spręsti problemą.
4. Kreipkitės į policiją: Jei kaimyno elgesys kelia grėsmę jūsų ar kitų žmonių saugumui, nedelsdami kreipkitės į policiją.
5. Kreipkitės į savivaldybę: Savivaldybė gali turėti socialinių darbuotojų ar kitų specialistų, kurie gali padėti išspręsti situaciją.
6. Kreipkitės į psichikos sveikatos specialistus: Jei manote, kad kaimynui reikalinga pagalba, galite anonimiškai kreiptis į psichikos sveikatos centrą ir pasikonsultuoti, kaip galite jam padėti.
Svarbu atminti: Jūsų prioritetas yra jūsų pačių saugumas ir gerovė.
Pagalbos linijos ir kontaktai Lietuvoje:
Skubios pagalbos tarnyba: 112
Jaunimo linija: 8 800 28888 (visą parą)
Vilties linija: 116 123 (visą parą)
Pagalbos moterims linija: 8 800 66366 (darbo dienomis 10:00 – 16:00)
Valstybinis psichikos sveikatos centras: https://www.vpsc.lt
Šaltiniai:
Amerikos psichiatrų asociacija. (2013). Diagnostikos ir statistikos vadovas, 5 leidimas (DSM-5). Arlington, VA: Amerikos psichiatrų leidykla.
Mayo klinika: https://www.mayoclinic.org
Nacionalinis psichikos sveikatos institutas: https://www.nimh.nih.gov
