Kategorija: Velykos

Jaučiame jau vis šiltesnio vėjelio dvelksmą, saulė vis dažniau išlenda pro debesis, pamažu bunda ir visa gamta... Tuoj pradės žaliuoti žolė, skleistis pumpurai, o mes švęsime didžiausią pavasario šventę - Velykas. Kad ši šviesi ir džiugi šventė nebūtų praleista tik prie gausiai nukrauto stalo ar televizoriaus, derėtų prisimintim, galbūt, jau kiek primirštą jos kilmę bei šventimo tradicijas. Šiandien Šv. Velykos yra krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų. Tai yra bene svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kai su dideliu džiaugsmu švenčiama galutinė Dievo sūnaus...

Jėzaus prisikėlimas simbolizuoja šviesos jėgų pergalę prieš tamsos jėgas. Ši pergalė parodė kelią, kuriuo turi eiti žmogus, norintis nugalėti mirtį ir laimėti amžinąjį gyvenimą. Jėzaus pergalė nesunaikino tamsos jėgų. Ši kova vyko ir vyksta nuolatos. Visiška šviesos jėgų pergalė negali pasibaigti vieno žmogaus pergale, nes ši pergalė galima tik visų žmonių pastangomis ir kiekviename. Ji labiau matoma išorėje, bet pagrindinė šios kovos buveinė yra žymiai mažiau matoma, nes ji yra pačiame žmoguje. Daug teisuolių nugalėjo tamsą, bet nei vienas nesunaikino blogio. Tai reiškia,...

Po Verbų prasideda Didžioji savaitė. Žmonės tikėjo: jei Verbų sekmadienis gražus, tai Velykos bus ūkanotos ir šaltos. Visi tvarkosi namus. Velykas švęst reikia švariems. Sutvarko kiemą, sodą, trobos vidų. Moterys viską išskalbia, išdulkina patalynę, išvalo drabužius, nuplauna lubas, sienas, langus, iššveičia grindis. Didįjį, arba švarųjį, ketvirtadienį kūrena pirtį. Pirmieji prausiasi vyrai, po jų moterys. Visus darbus reikia baigti iki šeštadienio pietų. Didžiojo šeštadienio vakare dažo margučius. Velykų rytą paslėpdavo margučių lauke, o vaikams sakydavo, kad Velykis važiuodamas padėjo. Kiaušinius lietuviai seniau dažė du...