Užgavėnių užsiėmimai
Užgavėnės – tai žiemos pabaigos šventė, kurios data nustatoma pagal kilnojamą Šv. Velykų dieną. Įvairiais metais jos būna tarp vasario 5 ir kovo 7 dienos ir būtinai antradienį. Tuomet iki Šv. Velykų lieka 7 savaitės, kurios vadinamos gavėnia.
Žiemos pabaigos šventės ir jų apeigos siekia senus pirmykštės žemdirbystės laikus. Atlikdami įvairias apeigas, žemdirbiai neva turėjo išvaryti žiemos demonus ir pažadinti iš miego šalčio sukaustytą žemę, o imdamiesi magijos žmonės tikėjosi, kad atitinkamai pasielgę, jie privers antgamtines jėgas paklusti ir suteiks žemei derlingumą.
Senovės Užgavėnių apeigoms būdingos vaišės, važinėjimasis po laukus bei svečiavimasis, žirgų lenktynės, moteriškos ar vyriškos lyties stabo vežiojimas ir jo žudymas, vaidinimai persirengus gyvuliais, nepažįstamais žmonėmis bei demonais, žiemos demono kovos su pavasario demonu vaizdavimas, laidotuvių, vestuvių inscenizavimas, laistymasis vandeniu, įvairūs būrimai.
Kokios Užgavėnės be kaukėtų persirengėlių?! Juk jie pagrindiniai Užgavėnių šventės dalyviai.
Kaukes žmonės darydavo iš medžio žievės, avikailio ar šiaip kailio, gyvulių kaukolių, vėliau iš popieriaus, kartono ir kt. Kartais vietoj kaukės veidą išsitepdavo suodžiais ar kokiais kitais dažais, tačiau ilgaamžiškiausios, suprantama, medinės kaukės.
Užgavėnių kaukėmis ypač garsus Žemaitijos kraštas. Čia jos vadinamos liečynomis. Šiaurės vakarų ir Vidurio Žemaitijoje stengtasi, kad persirengėlių nepažintų. Žmogaus veidą uždengianti kaukė turėjo seno, labai negražaus veido bruožus: didelė kreiva nosis, kreivai išsidėsčiusios nevienodo dydžio akys, iškreipta išsiviepusi burna, kurioje matyti keli aptrupėję dantys, raukšlėti skruostai ir kakta. Iš ašutų, linų, pakulų ar avikailio buvo pridedami plaukai (nors ne visada) ir barzda. Velniui būtinai pritaisydavo du ragiukus. Spalvų naudota nedaug. Tik velnio kaukė spalvinta juodai, o kitiems personažams kiek patamsindavo veidą arba palikdavo natūralią medžio spalvą, pajuodindavo paakius, raudonai nuspalvindavo lūpas. Ant galvos kartais uždėdavo kepurę, skrybėlę. Tai rodo, kad kaukes nebuvo individualizuotos, o apibendrintos.
Užgavėnių kaukių galima pamatyti ir muziejuje. Kiekvienais metais prieš Užgavėnes muziejuje rengiama kaukių paroda. Kaukes į muziejų suneša Klaipėdos miesto moksleiviai.
Papildoma informacija tel.: (8-26) 41 05 24.
