Šv. Valentino dienai artėjant…

Mylėti – tai rizikuoti, kad tavo meilė liks be atsako.
Tikėtis – tai rizikuoti būti nuviltam.
Tačiau rizikuoti reikia, nes didžiausia gyvenime rizika niekuo nerizikuoti.
Tasai, kuris nerizikuoja, nieko nedaro, nieko nemato, nieko neturi ir yra niekas.
Jis nesugeba pažinti, jausti, keistis, augti, mylėti ir gyventi.
(autorius nežinomas)

Valentino dienos istorija

Manoma, jog Šv. Valentinas buvo Romos vyskupas, gyvenęs III a. po Kr. Tada Romos imperatorius Klaudijus II buvo išleidęs įsakymą, draudžiantį tuoktis. Taip buvo siekiama, kad kuo daugiau vyrų eitų kariauti ir gintų Imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinio chaoso. Klaudijus II manė, kad vedę vyrai yra emociškai labiau prisirišę prie savo šeimų, todėl negali būti geri kariai.

Vyskupas Valentinas, matydamas jaunų žmonių skausmą, slapčia juos sutuokdavo. Klaudijus II, išgirdęs apie šį „meilės draugą”, suėmė jį ir uždarė į kalėjimą. Jis buvo nubaustas mirtimi vasario 14 dieną. Po kiek laiko Valentinas buvo paskelbtas šventuoju. Štai kodėl dabar meilės šventę vadiname Šv.Valentino vardu.

Valentino dienos tradicijos keičiasi kartu su epochomis

Į Lietuvą šv. Valentino diena atėjo visai neseniai, po Nepriklausomybės paskelbimo, tačiau pasaulyje ji buvo švenčiama seniai. Bėgant metams, jos tradicijos kito.

Viduramžiais jauni vyrai ir moterys traukdavo iš didelės taurės lapelius su vardais. Tas, kurio vardą ištraukdavo, tapdavo jo arba jos Valentinu. Velse šia proga būdavo dovanojami drožti mediniai šaukštai, papuošti širdimis, raktais bei spynomis. Šie papuošimai reiškė: „Tu atrakinai mano širdį“.

Kelios Valentino dienos pranašystės susijusios net su paukščiais. Buvo tikima, kad šią dieną moteris, pamačiusi skrendančią liepsnelę, ištekės už jūreivio; žvirblį – už varguolio, bet bus labai laiminga; jei išvys kikilį, ištekės už turtuolio.

Gėlės, kurias dovanojame vieni kitiems, siekdami išreikšti meilę, taip pat turi savo reikšmes. Pavyzdžiui, raudonos rožės reiškia: „Aš tave myliu“. Geltonos rožės sako: „Aš myliu tave, bet nežinau, ar tu mane myli“. Baltos rožės teigia: „Mūsų meilė tyra“. Keturlapis dobilas – sėkmės palinkėjimas. Oranžiniai žiedai reiškia amžiną meilę.

Beje, savo slaptą kalbą turi ir spalvos. Valentino diena paprastai asocijuojasi su raudona, rožine bei balta spalvomis, tačiau ir kitos spalvos turi savo prasmę. Raudona, kraujo spalva, simbolizuoja atsidavimą ir ištikimybę. Balta yra tyrumo spalva. Azijoje bei Vidurio Rytuose raudona bei oranžinė spalvos – džiaugsmo ir šventės spalvos. Mėlyna spalva nuo seno yra pasitikėjimo bei patikimumo spalva.

Ilgą laiką purpurinė buvo laikoma karalių spalva, kadangi senovėje šią spalvą buvo be galo sunku išgauti ir tiktai turtingieji galėjo sau leisti nešioti purpurinius drabužius. Žalia yra vilties spalva – matyt, tai susiję su pavasariu, kai pirmoji žaluma simbolizuodavo pasaulio atgimimą po žiemos.

Kupidonas – vienas reikšmingiausių šv. Valentino dienos simbolių. Tai mažas angeliukas, laikantis rankose lanką ir strėles, kuriomis perveria žmonių širdis ir jie karštai pamilsta vienas kitą. Kupidonas antikinėje Graikijoje buvo vadinamas Erotu. Tai graikų meilės deivės Afroditės sūnus. Daug graikų kultūros elementų perėmę romėnai meilės deivę pavadino Venera, o jos sūnų – Kupidonu. Lotyniškai cupido reiškia „troškimas“.

Meilės simbolis, ypač dažnai sutinkamas Valentino dieną, – širdis. Tą dieną dovanojami širdies formos saldumynai, dėžutės, žvakės, atvirutės… Širdys būna šokoladinės, popierinės, medžiaginės, puošiančios įvairiausius daiktus ir net drabužius. Beje, senovėje meilę simbolizuojanti žmogaus kūno dalis buvo visai ne širdis, o kepenys. Tačiau pamažu pripažintu meilės simboliu tapo širdis – matyt, tai lėmė jos plazdėjimas, pamačius mylimąjį. Beje, mokslininkų teigimu, meilę išreiškiančios emocijos gimsta visai ne širdyje, o smegenyse.

Meilės dovanos

Jau įprasta Valentino dienos proga apdovanoti savo mylimuosius. Dovanos priklauso nuo mūsų kišenės dydžio. Nesvarbu, kad negalite sau leisti nuvykti su mylimu žmogumi į Paryžių. Svarbiausia šią ypatingą dieną praleisti kartu, o dovana, įteikta su meile, – pati brangiausia. Jeigu jums trūksta idėjų, paskaitykite mūsų surinktas nuomones apie Valentino dienos dovanas, galbūt galėsite jomis pasinaudoti ir jūs.

Donatas, HMF III k.: O mane erzina tos dovanos ir nepatinka, kai žinai, kad antroji pusė turi kažką padovanoti šv. Valentino proga. Dovanos turi didesnį efektą, kai jos netikėtos. O įspūdingiausią dovaną gavau, kai buvai abiturientas. Tada mergina padovanojo vilnones kojines (ji pati mezgė). Jos tokios šiltos ir margos, aš jas ir dabar aviu, bet labai saugau, apsiaunu tik ypatingomis progomis.

Živilė, PMDI I k.: Man draugas „padovanojo” tatuiruotę (mažą arkliuką ant nugaros). Man tai buvo siurprizas. Galvojau, liksiu paženklinta visam gyvenimui, o gal aš su tuo žmogumi ilgai nebūsiu, ir ką mama pasakys? Dabar aš su šiuo arkliuku apsipratau, jis man net patinka.

Jūratė, HMF II k.: Man atrodo, kad originaliausia – tai nebūtinai geriausia. Kartą man vaikinas padovanojo gitarą, bet aš juk groti nemoku (matyt, jis norėjo, kad išmokčiau). Gitara taip ir liko pakabinta ant sienos vietoj paveikslo…

Kristina, HMF III k.: Šv. Valentino dienos proga nuo brangaus žmogaus gavusi akmeninę širdį nusiminiau: kas čia per dovana? Tikėjausi kažko ypatingo ir romantiško… Tačiau aš pati ruošiu didžiulę staigmeną savo „dabartinei meilei”. O ką planuoju – paslaptis, paskui dar nepavyks…

Tomas, MI II k.: Pernai iš savo merginos gavau išgraviruotą puodelį. Jis tikrai toks netradicinis: didžiulis, su dviem rankenėlėmis, galima naudoti vietoj bokalo. Gal ši dovanėlė ir atrodo tokia eilinė ir nuobodoka, bet jos įteikimo būdas tikrai netradicinis – panelė man į jį įpylė arbatos ir atnešė rytą į lovą.

Indrė, PMDI III k.: Tokią dovaną visada prisiminsiu. Jos neįmanoma parodyti, tai daugiau jausmas nei koks daiktas. Mano draugas suorganizavo kelionę į Nidą. Ten buvo viskas taip romantiška, šalta ir nė vieno žmogaus. Nidoje jis man ir pasipiršo…

Meilės aforizmai

Meilės jausmo poetizavimas yra neatsiejama pasaulio kultūros dalis, įamžinta nemirtinguose kūriniuose. Ji – per amžius garbinta, apdainuota ir išsakyta gražiausiais žodžiais. Pamąstymui paskaitykite keletą meilės aforizmų.

• Be meilės pasaulis iš tiesų yra mirties pasaulis, kuriame ir mirtis praranda savo reikšmingumą.
(Juozas Girnius)
• Žinantis neprilygsta mylinčiam. Mylintis neprilygsta besidžiaugiančiam.
(Konfucijus)
• Netikėtai susiliejus dviems kūnams, gimsta geismas, o dviem jautrioms sieloms – atvirumas. Ir kaip pirmojo nepakanka atsirasti meilei, tai antrojo – abipusiam supratimui.
(Andrė Morua)
• Meilė susideda iš vienos sielos dviejuose kūnuose.
(Aristotelis )
• Meilė mus moko ne žavėtis vienas kitu, o abiem žiūrėti ta pačia kryptimi.
(Antuanas SaintExupery )
• Geriau mylėti ir prarasti, nei visai nemylėti.
(Augustinas)
• Meilė yra nenumaldomas troškimas būti nenumaldomai trokštamu.
(Roberas Frostas)
• Nepatyrusi meilė sako: myliu, nes man tavęs reikia. Patyrusi meilė sako: reikia tavęs, nes myliu.
(Erichas Fromas)
• Meilė nepriverčia suktis pasaulio. Ji tai, dėl ko sukasi pasaulis.
(Franklinas Džonsas)
• Vienas žodis atsveria gyvenimą ir kančias jame. Tas žodis – meilė.
(Sofoklis)

Parengė: Kristina Aleksynaitė, Živilė Genytė ir Lina Pelanytė