Meilės šventė ir jos tradicijos

Valentino diena, meilės ir įsimylėjusiųjų šventė… Kasmet ji tampa vis populiaresne Lietuvoje – atsiranda vis daugiau su ja susijusių tradicijų ir papročių, jai skiriami įvairūs renginiai bei akcijos, ruošiamos specialios dovanos bei siurprizai. Siuntinėjame savo draugams ir išrinktiesiems mielas žinutes, rašome laiškus, dovanojame gėlių, įvairiausias dovanėles arba nors švelnų žodį. Tačiau kur ir kada kilo mintis paskelbti šią vasario dieną meilės švente?

Beje, tai tikrai nėra šiuolaikinis Vakarų šalių išradimas. Valentino dienos šaknys siekia be galo tolimus laikus. Istorija mini du šventuosius Valentinus, su kuriais legendos sieja meilės šventę. Pasak vienos jų, šventasis Valentinas buvo Romos gyventojas, vienas pirmųjų krikščionių, nepaklusęs įsakymui atsisakyti krikščionybės ir už tai nubaustas mirtimi. Pasakojama, kad jis palikęs atsisveikinimo laišką kalėjimo sargo dukrai, kurią išgydė nuo aklumo ir pamilo. Laišką jis pasirašęs: „Nuo tavo Valentino“. Kita legenda teigia, kad Valentinas buvo imperatoriaus Klaudijaus Žiauriojo laikais gyvenęs kunigas. Imperatorius Klaudijaus laikais Roma buvo įsitraukusį į daugybę gana nesėkmingų karų, todėl kariuomenei nuolatos truko jaunų vyrų. Imperatorius manė, jog šeima bei meilė trukdo kariui, todėl uždraudė poroms tuoktis. Kunigas Valentinas nepakluso šiam įsakymui ir slapta tuokė įsimylėjėlius. Už tai jis buvo nubaustas mirtimi. Legendos teigia, kad abu Valentinai buvo nužudyti būtent vasario 14 d. Beje, ši data sutampa su dar senesnėmis tradicijomis. Vasario 15 d. senovės Romoje buvo švenčiamos Luperkalijos. Pagal to meto kalendorių, vasaris buvo pavasario pradžia, ir Luperkalijos buvo ne tik pavasario, bet ir meilės šventė. Senovės Romoje jaunų vaikinų ir merginų gyvenimas buvo griežtai atskirtas, tačiau šios šventės metu senas paprotys leido susipažinti ir susidraugauti poroms. „Meilės loterijos“ – Luperkalijų – išvakarėse Romos mergaičių vardai buvo surašomi ant popieriaus skiaučių ir sumetami į ąsočius. Kiekvienas jaunuolis traukdavo po vieną lapelį su vardu, ir tapdavo tos merginos „kavalieriumi” šventės metu, o kartais – ir visiems metams ar net gyvenimui.

Taigi Valentino diena švenčiama nuo seniausių laikų. Beje, su ja susiję daugybė įvairių papročių bei burtų. Štai keletas Valentino dienos tradicijų:

Velse šia proga buvo dovanojami drožti mediniai šaukštai, papuošti širdimis, raktais bei spynomis. Šie papuošimai reiškė „Tu atrakinai mano širdį“.

Viduramžiais jauni vyrai ir moterys traukdavo iš didelės taurės lapelius su vardais. Tas, kurio vardą ištraukdavo, tapdavo jo arba jos Valentinu, ir visą savaitę jie nešiodavo savo Valentino vardą ant rankovės.

Kelios Valentino dienos pranašystės susiję su paukščiais. Buvo tikima, kad šią dieną moteris, pamačiusi skrendančią liepsnelę, ištekės už jūreivio; žvirblį – už varguolio, bet bus labai laiminga, jei išvys kikilį, nes ištekės už turtuolio.

„Meilės suolelis“ – plati kėdė, kuri senovėje buvo skirta sėdėti vienai moteriai, vilkinčiai plačią suknelę. Vėliau „meilės suoleliai“ buvo padalinti į dvi dalis, dažniausiai S formos, – pora galėjo sėdėti šalia, bet ne pernelyg arti.

Valentino dieną labai dažnai mylimiems žmonėms dovanojamos gėlės. Tačiau ar žinojote, jog gėlės gali ne tik džiuginti akį ir kvepėti, bet ir perduoti slaptus pranešimus? Pavyzdžiui, raudonos rožės reiškia: „Aš tave myliu“. Geltonos rožės sako „Aš myliu tave, bet nežinau, ar tu mane myli“. Baltos rožės teigia: „Mūsų meilė tyra“. Keturlapis dobilas – sėkmės palinkėjimas. Oranžiniai žiedai reiškia amžiną meilę.

Beje, savo slaptą kalbą turi ir spalvos. Valentino diena paprastai asocijuojasi su raudona, rožine bei balta spalvomis. Tačiau ir kitos spalvos turi savo prasmę. Raudona, kraujo spalva, simbolizuoja atsidavimą ir ištikimybę. Balta yra tyrumo spalva. Azijoje bei Vidurio Rytuose raudona bei oranžinė spalvos – džiaugsmo ir šventės spalvos. Mėlyna spalva nuo seno yra pasitikėjimo bei patikimumo spalva.

Purpurinė buvo ilgą laiką laikoma karalių spalva, kadangi senovėje šią spalvą buvo be galo sunku išgauti, ir tiktai turtingieji galėjo sau leisti nešioti purpurinius drabužius. Žalia yra vilties spalva – matyt, tai susiję su pavasariu, kuomet pirmoji žaluma simbolizuoja pasaulio atgimimą po žiemos. Na, o Kupidono strėlės – ne raudonos ar rožinės; jos nematomos.

Beje, ir Jūs galite išbandyti keletą Valentino dienos burtų. Kas žino, gal šios pranašystės išsipildys?

• Sugalvokite penkis-šešis vaikinų ar merginų vardus, su kuriais galėtumėte susituokti. Tarkite iš eilės tuos vardus tuo pat metu sukdami obuolio kotelį tol, kol kotelis nutrūks. Jūs susituoksite su žmogumi, kurio vardą tuo metu tarėte.
• Jei perpjausite obuolį per pusę ir suskaičiuosite, kiek sėklų yra viduje, sužinosite, kiek turėsite vaikų.
• Pirmas vaikino/merginos vardas, kurį išgirsite per TV ar radiją ar perskaitysite laikraštyje Valentino dieną, bus vardas žmogaus, su kuriuo susituoksite.
• Jei Valentino dieną pamatysite voverę, tai reiškia, kad ištekėsite už šykštuolio, kuris tesirūpins pinigų kaupimu.
• Jei išvysite kikilį, ištekėsite už milijonieriaus.
• Jei šią dieną pamatysite pulką balandžių – Jūsų vedybos bus taikios ir laimingos.
• Jei rasite ant kelio pirštinę, Jūsų mylimasis bus tas, kuris turi antrą poros pirštinę.