Kovo 8-oji: istorija
Kovo 8-oji yra minima kaip Tarptautinė moters diena. Pas mus neretai į ją žiūrima su tam tikra pašaipa, kaip į iš sovietinių laikų užsilikusį reliktą. Tačiau iš tiesų šios šventės ištakos siekia kiek toliau. Kaip atsirado ši šventė?
Idėja švęsti tokią dieną pirmą kartą kilo 20 a. pradžioje, tuo metu, kai pasaulyje sparčiai plito industrializacija, vystėsi ekonomika, po kurių sekė protestai dėl sunkių darbo sąlygų. 1857 m. kovo 8 d. Niujorke moterys, dirbusios drabužių siuvimo fabrike, surengė protestą dėl labai prastų darbo sąlygų ir mažų algų. Protestuotojas išvaikė policija. Po kelių mėnesių šios moterys įsteigė pirmąją darbuotojų profesinę sąjungą.
Tarp moterų kilęs didžiulis nepasitenkinimas dėl priespaudos ir nelygybės skatino jas toliau aktyviai siekti permainų. Kovo 8 dieną kasmet vykdavo nemažai protestų, vienas žymesnių – 1908 m., kai 15000 moterų žygiavo per Niujorką prašydamos trumpesnių darbo valandų, geresnės algos ir balsavimo teisių.
1910 m. Kopenhagoje buvo surengta pirmoji tarptautinė moterų konferencija, kurios iniciatoriai buvo socialistai. Tarp kitų nutarimų ši konferencija pritarė tuo metu žymios vokiečių socialistų veikėjos Claros Cetkin pasiūlymui įsteigti Tarptautinę moters dieną, skirtą pagerbti judėjimą už moters teises. Konferencijoje dalyvavo daugiau nei 100 moterų iš 17 šalių. Trys iš šių moterų vėliau buvo pirmą kartą išrinktos į Suomijos parlamentą.
Kitais metais minėdami Tarptautinę moters dieną daugiau nei milijonas žmonių Austrijoje, Danijoje, Vokietijoje ir Šveicarijoje dalyvavo mitinguose už moterų teisę dirbti, balsuoti, mokytis. Tais metais Tarptautinė moters diena minėta kovo 19 d.
Tarp įvairių istorinių minėjimų, primenančių kovo 8-ąją, reikia būtinai paminėti, kad ši diena susijusi ir su tragišku įvykiu. Nepraėjus nė savaitei po moters dienos minėjimo 1911 m. kovo 19-ąją, kovo 25 d. tragiškas gaisras Niujorko Triangle fabrike pasiglemžė daugiau nei 140 čia dirbusių moterų, daugiausia italių ir žydžių emigrančių, gyvybes. Kilus gaisrui, moterys negalėjo evakuotis iš devinto daugiaaukščio pastato aukšto – durys buvo užrakintos, kad jos negalėtų išeiti ir pasidaryti pertrauką. Šis baisus įvykis atkreipė dėmesį į moterų teises, darbo sąlygas ir įstatymus JAV.
Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse 1913 metų kovo 8 dieną moterys įvairiose Europos šalyse rengė mitingus už taiką.
1917-ųjų paskutinį vasario sekmadienį Rusijos moterys pradėjo streiką „už duoną ir taiką“. Tai buvo jų atsakas į daugiau nei 2 milijonų Rusijos kareivių, žuvusių kare, mirtį. Streikas truko 4 dienas, kol caras buvo priverstas suteikti moterims teisę balsuoti. Pagal tuo metu Rusijoje naudotą Julijaus kalendorių tai buvo vasario 23 d., pagal Grigaliaus kalendorių – kovo 8 d.
Po spalio revoliucijos įvykių feministė Aleksandra Kolontaj įtikino Leniną paskelbti šią dieną oficialia švente, ir Sovietų Sąjungoje ji imta švęsti kaip „didvyrės moters darbininkės diena“.
Tuo tarpu Jungtinės Tautos daug metų rengdavo kasmetines konferencijas, skirtas koordinuoti įvairias tarptautines iniciatyvas už moterų teises ir dalyvavimą politinėje, socialinėje, ekonominėje veikloje. Įvairios moterų organizacijos visame pasaulyje įvairiais renginiais siekė užtikrinti, kad būtų pasiekta moterų lygybė visuose gyvenimo srityse. Moters dieną Jungtinės Tautos įsteigė 1977 metais kaip ypatingą galimybę švęsti pažangą siekiant moterų lygybės.
Kovo 8-oji ilgainiui prarado politinį atspalvį ir tapo proga vyrams išreikšti savo dėmesį bei simpatijas aplink esančioms moterims.
Kai kuriose šalyse Kovo 8-oji yra oficiali šventė (Rusijoje, Baltarusijoje, Makedonijoje, Armėnijoje, Moldavijoje, Ukrainoje ir kitur). Kanadoje kovo 2-8 dienomis yra švenčiama Tarptautinė moterų savaitė.
