Mikalojus Daukša (1527-1613)

Žemaičių vyskupijos kanauninkas, lietuvių literatūrinės kalbos kūrėjas, žymiausias lietuviškosios kontrreformacijos rašytojas. Nėra žinių apie išsimokslinimą, bet gerai kalbėjo ir rašė lietuviškai, lotyniškai, lenkiškai, mokėjo slavų kanceliarinę kalbą, vartotą LDK. Rūpinosi bajorų ir žemesnių sluoksnių švietimu. Mirus vyskupui M.Giedraičiui, buvo paskirtas Žemaičių vyskupijos administratoriumi. Vilniuje išleisti du jo darbai: ispanų jėzuito J. Ledesmos katekizmo vertimas “Katekizmas, arba Mokslas kiekvienam krikščioniui privalus” ir “Postila katolicka”. Iš lenkų kalbos išverstas katekizmas yra seniausia išlikusi LDK išleista knyga. Jame yra viena seniausių krikščioniškų giesmių-antifona “Sveika Karalyčia” ir giesmė “Malda Šv. Tamošiaus iš Akvino”. Tai dvi pirmosios žinomos LDK lietuviškai publikuotos giesmės.

Svarbiausias darbas – lenkų rašytojo, jėzuito J. Wujeko mažosios postilės vertimas “Postila katolicka”. Postilė turi lotynišką ir lenkišką prakalbas. Lotyniškoje prakalboje išaukštinamas vyskupas M.Giedraitis, iškeliama vertimo reikšmė tautai. Svarbiausias originalus postilės priedas – lenkiška “Prakalba į malonųjį skaitytoją”. Joje smerkiamas bajorijos lenkėjimas, lietuvių kalbos paniekinimas, ypač bažnyčiose, žadinama lietuvių aukštesniųjų sluoksnių tautinė savigarba, kalba keliama pamatiniu tautos požymiu.

Palaidotas Varniuose.