Biržų istorija
1455 m. balandžio 14 dieną Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero dovanojimo rašte Radvilai Astikaičiui minimos Biržų žemės. Šiuo žmonių dovanojimo aktu (privilegija) Radvilai Astikaičiui leista anksčiau jo pirktoje žemėje apgyvendinti dovanotuosius žmones. Ši data laikoma ankstyviausia dokumentų paliudyta Biržų paminėjimo data. Miesto istorija susijusi su didikų Radvilų gimine, kuri čia šeimininkavo nuo XV a. vidurio iki 1811 m.
Biržų Radvilų šakos pradininkas buvo Jurgis Radvila – legendinės Barboros Radvilaitės tėvas. Jai ištekėjus už Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Žygimanto Augusto, Biržų Radvilos buvo gausiai apdovanoti ir tapo turtingiausiais bei įtakingiausiais Lietuvos didikais. Jie 1586 m. Biržuose pradėjo statyti pilį – tvirtovę ir baigė ją apie 1589 m. Nuo patrankų šaudymo tada nebesaugojo net storiausios sienos, todėl aplinkui pilį buvo supilti gynybiniai pylimai, viską juosė vandens grioviai.
Ruošiantis tvirtovės statybai, 1575 m. užtvenkus Apaščios ir Agluonos upelius, Biržuose atsirado Širvėnos ežeras – seniausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje. 1589 m. Kristupas I Radvila Perkūnas išrūpino Biržams Magdeburgo (savivaldos) teises, pastatė pirmąsias bažnyčias Radvilų remiamiems reformatams. Buvo įsteigta mokykla.
XVII a. pradžioje, per karus su švedais, Biržai tapo svarbiausiu Lietuvos gynybos forpostu. Tačiau gynyba buvo nesėkminga. 1625 m. švedų karalius Gustavas Adolfas su 8000 kareivių apgulė pilį. Negalėdami jos įveikti, priešai pasikasė po tvirtove ir ją užminavo. Įsitikinusi, kad priešintis beprasmiška, pilies įgula pasidavė.
1627 m. Radvilos pilį atgavo, tačiau ji buvo taip sugriauta, kad remontuoti nebuvo prasmės. Reikėjo pilį perstatyti iš naujo. Tai padaryta tik 1662-
1669 m. pagal žinomo olandų bastioninių pilių specialisto, karo inžinieriaus, filosofijos ir medicinos mokslų daktaro A.Freitago projektą. Jis suteikė piliai išraiškingų renesansinių bruožų, pertvarkė įtvirtinimų sistemą.
1701 m. Lenkijos ir Lietuvos karalius Augustas II ir Rusijos caras Petras I pilyje pasirašė sutartį dėl bendros kovos prieš Švediją. 1704 m. švedai pilį užėmė ir susprogdino. Taip baigėsi pilies šlovė – ji daugiau nebuvo atstatoma.
XVIII a. pradžioje netekę gynybinės reikšmės, Biržai pamažu blėso. Jų nuosmukį didino ir religinės kovos tarp katalikų ir reformatų. XVIII a. pabaigoje buvo anuliuotos Biržų miesto teisės. Nusigyveno Radvilos, ir Biržai XIX a. pradžioje už skolas atiteko grafams Tiškevičiams. Šie apgriuvusia pilimi visai nesidomėjo ir priešingame, šiauriniame, Širvėnos ežero krante pradėjo statydintis naują rezidenciją. Taip ėmė formuotis Astravo ansamblis. Puošnūs vėlyvojo klasicizmo stiliaus rūmai pastatyti 1849 – 1862 m. Mūsų laikais rūmai restauruoti.
1990 m. – Pirmą kartą demokratiškai išrinkta Biržų rajono taryba.
1988.11.20 – Ant Biržų pilies iškelta tautinė vėliava.
1985 m. – Atstatyti Biržų pilies rūmai.
1968 m. – Biržų miesto gyventojų skaičius viršijo 10000.
1944.08.06 – Raudonoji armija išvijo vokiečius iš Biržų.
1938 m. – Biržai geležinkeliu sujungti su Panevėžiu.
1931 m. – Biržuose buvo 1039 namai, iš jų 347 mūriniai.
1923 m. – Biržuose pastatyta elektrinė ir įvesta elektra.
1919.06.01 – 02 – Iš Biržų apskrities išvijus bolševikus, apskrityje suorganizuotalietuviška valdžia.
1918.12.18 – 20 – Iš Biržų pasitraukė vokiečių okupacinė kariuomenė.
1897 m. – Biržuose buvo 4413 gyventojų.
1869 m. – Biržuose buvo 528 namai, 2630 gyventojų.
1862 m. – Pastatyti Astravo rūmai ir įrengtas parkas.
1860 m. – Astrave pastatyta mūrinė užtvanka ir tiltas.
1858 m. – Biržuose buvo beveik 2700 gyventojų.
1844 m. – Biržai tapo grafų Tiškevičių majoratu.
1841 m. – Biržuose surašyti 264 kiemai.
1815, 1822 m. – Biržuose lankėsi Rusijos caras Aleksandras I.
1811 m. – Dominykas Radvila Biržus pardavė grafui Juozapui Tiškevičiui.
1803 m. – Biržuose surašyta 212 kiemų.
1794 m. – Biržų apylinkėse vyko atkaklūs Tado Kosciuškos vadovaujamų sukilėlių mūšiai su caro kariuomene.
1764 m. – Biržuose surašyti 154 kiemai.
1731 m. – Biržuose surašyta 90 kiemų.
1704 m. – Švedai, paėmę Biržus, susprogdino pilį. Biržų miestas sudegintas. Pilis kaip tvirtovė neteko reikšmės.
1701 m. – Biržuose lankėsi Lenkijos karalius Augustas II ir Rusijos caras Petras I. Jie sudarė sutartį prieš Švediją.
1682 m. – Biržuose surašyti 182 kiemai.
1669 m.– Atstatyta Biržų tvirtovė. Trečioji Biržų pilis.
1663 m. – Biržuose surašyta 114 kiemų.
1657 m. – Švedai pasitraukė iš Biržų pilies. Biržai sudegė, pilis buvo apgriauta.
1655 m. – Švedai užėmė Biržų tvirtovę.
1638 m. – Baigti statyti Biržų pilies įtvirtinimai. Antroji Biržų pilis.
1627 m. – Pagal Balnenmuižėje su švedais sudarytą paliaubų sutartį už medinę Liaudonių pilaitę Livonijoje Lietuvai švedai grąžino Biržus.
1625 m. – Švedai užėmė Biržų pilį.
1610 m. – Biržuose surašyti 86 dūmai (kiemai).
1589 m. – Biržams suteiktos Magdeburgo teisės. Pastatyta bastioninė Biržų pilis. Tai buvo pirmoji Biržų pilis.
1575 m. – Užtvenkus Agluonos ir Apaščios upes, susidarė Širvėnos ežeras – pirmasis ir didžiausias Lietuvoje tvenkinys.
1556 m. – Pirmą kartą raštuose paminėti Biržų dvaras ir miestelis. Biržų dvaras priklausė Trakų vaivadai Mikalojui Radvilai.
1547 m. – Biržai tapo kunigaikštystės centru.
1520 m. – Biržuose buvo 53 miestelėnų dūmai (kiemai). Tai seniausios dokumentais patvirtintos žinios apie Biržų miestą.
1510 m. – Istorijos šaltiniuose pirmą kartą paminėta Biržų katalikų bažnyčia.
1455 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero dovanojimo rašte Radvilai Astikaičiui minimos Biržų žemės.
1416 m. – Istorijos šaltiniuose minimas Biržų laukas, esantis tarp Smardonės ir Rovėjos upelių.
1415 m. – Lenkų istorikas Mykolas Balinskis rašė, jog Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila lankėsi Biržuose ir buvo sutiktas medinėje pilyje. Tačiau vėlesni tyrinėjimai to nepatvirtino.
1398 m. – Salyno taikos sutartyje tarp Vytauto Didžiojo ir kryžiuočių minimi Smardonės upelis, Apaščios upė, Širvėnos ežeras.
Informacijos šaltiniai:
1. Emilis Trečiokas. Iš Biržų krašto istorijos. 1999.
2. Eustachijus Tiškevičius. Biržai. Žvilgsnis į miesto, pilies ir majorato praeitį. 1998.
3. Stasys Pinkus. Biržų pilis. 1986
4. Algimantas Semaška. Po Lietuvą. 1994
5. Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. II tomas. 1991
6. Akiras – Biržys. Lietuvos miestai ir miesteliai. II tomas. Biržų apskritis. 1932
7. Kelionių vadovas PO LIETUVĄ amžių sandūroje. 1999
8. Algimantas Baublys. “Biržai vėl senstelėja”. Laikraštis “Šiaurės rytai”. 2002 m. gegužės 25 d.
