Valgomos uogos

Žygių ar aktyvaus poilsio gamtoje metu turistai dažnai vartoja miško gėrybes. Kartais sunku atskirti valgomąsias uogas nuo nuodingųjų. Klaidingas pasirinkimas gali sukelti apsinuodijimą ir kitas problemas. Jau rašėme apie uogas, kurių reikėtų vengti. Dabar pakalbėsime apie vaisius, kurie puikiai tinka valgyti, juk papildomi vitaminai dar niekam nepakenkė.

Gervuogė

Mokslui žinoma daugiau nei 200 šio augalo rūšių. Puskrūmis žydi nuo gegužės pabaigos, o visą vasarą miške galima pamatyti baltus arba rausvus žiedus. Mėgsta drėgną dirvą, kur leidžia ilgus spygliuotus ūglius. Vaisiai prinoksta, kai įgauna violetinę arba juodą spalvą su melsvu atspalviu.

Mėlynė

Šis krūmas užauga iki pusės metro aukščio. Uoga žinoma dar nuo Rusios laikų, iš kur ir kilo jos pavadinimas. Ne veltui mėlynė taip vadinama – suvalgius jos, neįmanoma likti švariam. Ji žydi gegužės mėnesį. Apvalios, melsvai juodos uogos viduje turi nedidelį kiekį sėklų.

Kaulenis

Šis žolinis augalas užauga vos iki 30 centimetrų aukščio. Nuo gegužės pabaigos ant jo pasirodo maži balti žiedeliai. Rugpjūčio pabaigoje juos pakeičia didelės raudonos uogos. Būna ir veislių su oranžinėmis uogomis. Nepriklausomai nuo spalvos, kiekvienoje uogoje yra 4 maži vaisiai su dideliu kauliuku viduje. Kaulenis yra labai sultingas, nors ir rūgštokas.

Žemuogė

Nedidelis augalas, kurio stiebai užauga iki 20 centimetrų. Žemuogė turi trilapius lapus ir šliaužiančius ūglius. Pačios uogos yra kvapnios, aromatingos, saldžios. Išvaizda primena mažą riešutėlį.

Šilauogė

Šis neaukštas krūmas turi smulkius penkiadantės formos žiedus – rausvus arba baltus. Uogos yra šiek tiek pailgos, mėlynos spalvos su melsvu atspalviu, o jų skonis saldžiarūgštis.

Tekšė

Nedidelis žolinis augalas pradeda žydėti gegužės pabaigoje. Šiuo laikotarpiu ant stiebų išauga po vieną baltą žiedą. Mėgsta drėgną žemę, kur pradeda derėti jau liepos pabaigoje. Iš pradžių uogos parausta, o prinokusios tampa gintarinės spalvos. Rūgščiai aštri tekšė pasižymi vyno poskoniu ir kauliukais vaisiaus viduje.

Kadagys

Išoriškai panašus į kiparisą. Šis visžalis medelis-krūmas Žemėje atsirado dar prieš 50 milijonų metų. Ant kadagio auga kankorėžinės uogos, turinčios naudingų savybių. Jose yra vitaminų, eterinių aliejų, taninų.

Putinas

Šis medinis žydintis augalas gamtoje aptinkamas 160 rūšių. Paprastai vaisiai būna raudonos arba geltonos spalvos, rečiau – juodos. Uogos viduje yra vienas kauliukas, suplokštas iš šonų. Putinas turi kartoką skonį, todėl geriau jį vartoti su cukraus sirupu.

Šermukšnis

Rusijoje priskaičiuojama apie 40 šio medžio ar krūmo rūšių. Kartokai rūgščios uogos šiek tiek sutraukia burną. Jas galima valgyti nuo vasaros pabaigos, tačiau paprastai rudenį šermukšnis tampa skanus.

Avietė

Puskrūmis su stačiais stiebais, jo lapai išsiskiria esančiais balkšvais smulkiais pūkeliais apačioje. Miško avietės yra labai skanios ir naudingos, jų uogos raudonos ir labai saldžios.

Bruknė

Šis neaukštas krūmas turi mažus blizgančius lapelius. Bruknė pradeda žydėti gegužės mėnesį. Tuomet pievos pasidengia baltais ir rausvais varpeliais. Prinokusios uogos prisipildo ir tampa skaisčiai raudonos. Paprastai nuo rugsėjo pradžios jau galima valgyti šią saldžiarūgštę uogą, pasižyminčią daugybe naudingų savybių.

Spanguolė

Šis viržinių šeimos krūmas mėgsta pelkėtą dirvą. Rugsėjį pievos pasidengia rubino raudonumo uogomis. Jos turi rūgštų, gana aitroką skonį.

Arktinė avietė

Antrasis šios uogos pavadinimas – arktinė avietė. Ji auga tundroje, pelkėse, dideliame aukštyje. Šį žolinį daugiametį krūmą galima atskirti pagal trilapius lapus ir tamsiai rausvus žiedus su penkiais žiedlapiais. Išoriškai arktinė avietė panaši į avietę. Skonis saldus, o kvapas primena ananasą.

Laukinis agrastas

Gamtoje aptinkamos šio krūmo veislės su raudonais ir žaliais žiedais. Prinokimo laikotarpis – birželis-rugpjūtis. Ovalūs arba apvalūs vaisiai turi būdingas gysleles. Prinokę vaisiai būna įvairių spalvų – nuo geltonos iki raudonos, o jų skonis saldžiarūgštis.

Erškėtis

Spygliuotas krūmas užauga iki 3 metrų aukščio. Žiedynuose būna pavieniai arba gausūs žiedai, jie panašūs į rožes ir maloniai kvepia. Rugpjūčio pabaigoje prinokę vaisiai parausta arba tampa oranžiniai, rečiau – juodi. Mėsingi vaisiai padengti šereliais, viduje slepiasi daugybė riešutėlių.

Ieva

Apvalių juodų arba tamsiai vyšninių uogų viduje yra kiaušinio formos kauliukas. Jos pasirodo liepos pabaigoje. Ievos skonis saldus, nors ir stipriai sutraukia burną.

Kininis citrinvytis

Ši sumedėjusi liana pasižymi stipriu kvapu. Ugnies raudonumo vaisiai turi specifinį skonį – kartokai rūgštų, panašų į citrinos. Minkštimas ne tik maloniai kvepia, bet ir duoda daug sulčių, o pačios uogos susikaupusios kekėmis.

Švedinis sedulas

Šis krūmas visai nedidelis – iki 25 centimetrų, su tiesiais stiebais ir baltais žiedais. Skėčio formos žiedynuose atsiranda raudoni vaisiai. Šias uogas galima valgyti, nors jos gana beskonės.

Varnauogė

Šis šliaužiantis krūmas turi smulkius rausvus žiedus su trimis žiedlapiais. Uogos išvaizda panašios į mėlynes, skiriasi tik rūgštus skonis ir kauliukų buvimas viduje.