Valgomieji augalai miške

Gamtos turtai yra tokie dideli, kad daugelis augalų tinka ne tik grožėtis. Egzistuoja daugybė valgomųjų floros atstovų. Iš jų galima paruošti skanius ir naudingus patiekalus. Apie valgomąsias uogas jau rašėme, o dabar papasakosime, kaip pievą paversti šaldytuvu ir vaistinėle. Leidžiantis į mišką, geriau iš anksto išstudijuoti augalus, kuriuos galima vartoti be pavojaus sveikatai.

Valgomieji augalai

Kiaulpienė

Kiaulpienė. Šis augalas gausus antioksidantų, kalcio, vitaminų A ir E. Maistui tinka lapai, žiedai, stiebai ir šaknys. Tiesa, lapai gana kartūs, todėl juos teks mirkyti sūriame vandenyje ilgiau nei valandą. Kiaulpienės vartojamos šviežios, džiovintos ir marinuotos. Iš jų galima gaminti karštus ir šaltus patiekalus, vyną, uogienę, medų ir net kavą. Aromatingam gėrimui prireiks šaknies. Ją reikia nuvalyti ir gerai nuplauti, o po to nusausinti. Šaknis reikia kepti keptuvėje, kol įgaus rudą spalvą ir malonų kvapą. Atvėsusias tereikia paskleisti ant popieriaus ir džiovinti toliau.

Raktažolė

Raktažolė, arba pirmieji žiedai. Šio augalo lapai gausūs vitamino C. Iš jų gaminamos skanios salotos ir sriubos. Plačiai naudojama ir medicininiais tikslais. Raktažolės žiedų nuovirai ir užpilai padeda nuo migrenos, neuralgijos, nemigos, peršalimo, kosulio.

Dilgėlė

Dilgėlė. Plačiai gaminamos sriubos su dilgėlių lapais. Prieš dedant į salotas, lapus reikėtų nuplikyti verdančiu vandeniu, kad jie nedegintų. Taip išsaugomi vitaminai ir mikroelementai. Daugelį naudingų savybių žmonės naudoja savo labui, kurdami dezinfekuojančias priemones, vaistus nuo alergijos, kepenų ligų, bronchito.

Dirvinis asiūklis

Dirvinis asiūklis. Šis į eglutę panašus augalas turi daug rūšių. Kulinarijoje naudojami jauni dirvinio asiūklio ūgliai. Jis pasirodo laukuose, vos tik nutirpus sniegui. Ūgliai tinka maistui – juos kepa, verda, deda į sriubas.

Siauralapis gaurometis (Ivan-čajus)

Siauralapis gaurometis, arba Ivan-čajus. Apie šio augalo maistingąsias ir naudingąsias savybes sklando legendos. Dėl didelio vitamino C, geležies, magnio, natrio, kalcio ir kitų mikroelementų kiekio, jis stiprina imunitetą. Taip pat naudojamas kaip karščiavimą mažinanti ir valomoji priemonė. Ivan-čajus atkuria jėgas išsekus. Lapus reikia rinkti nuo birželio iki rugpjūčio, kol dar neprasidėjo pūkuotumas. Sėkmingai fermentacijai lapai apvytinami. Procesas vyksta namuose ant medvilninių audinių. Prieš tai plauti nerekomenduojama. Apie apvytusio lapo paruošimą liudija tai, kad sulaužius centrinę gyslą, ji netraška. Vidutiniškai vytinimui skiriama apie 12 valandų.

Fermentacijai reikia paimti lapus ir suvolioti delnuose, kol lapas patamsės. Po to lapus reikia perkelti į emaliuotą indą ir uždengti drėgnu lininiu audiniu. Puodas statomas į šiltą vietą. Audinys turi būti nuolat drėgnas. Iki aromato atsiradimo liks apie parą. Kitas etapas – džiovinimas ant kepimo skardos. Arbata paskleidžiama ant kepimo popieriaus ir dedama į orkaitę porai valandų 110 laipsnių temperatūroje. Po to galima mėgautis skaniu gėrimu.

Mažiau paplitęs gauromečio šaknų naudojimas. Iš jų gaminami miltai, taip pat jos kepamos lauže arba verdamas.

Garšva

Garšva. Šis naudingas augalas dažniausiai aptinkamas pelkėtose vietose ir pavėsyje. Garšva vertinga vitaminu C ir yra labai maistinga. Ji dedama į kopūstienę, pyragus ir salotas.

Paprastoji trišakė (Ganyklinė trišakė)

Paprastoji trišakė. Šis augalas priklauso kryžmažiedžių šeimai, kaip ir kopūstas. Jį galima naudoti kaip prieskonį. Dėl malonaus kartumo trišakės vaisiai tampa garstyčių pakaitalu. O lapai yra geras prieskonis mėsai arba salotų dalis.

Rūgštynė

Rūgštynė. Šis rūgštus augalas žinomas kiekvienam, kas praleido laiką kaime. Paprastai iš jo verda sriubas, taip pat kepa pyragus ir gamina salotas. Tiesa, vartoti dideliais kiekiais nerekomenduojama, nes oksalo rūgštis didelėmis dozėmis yra kenksminga.

Balanda

Balanda. Daugeliui žmonių ji asocijuojasi su karo metais, kai šalies gyventojai gelbėjosi nuo bado mirties. Balanda buvo dedama į miltus ir kepami paplotėliai, gaminami kotletai. Augalas beskonis, bet maistingas. Sėklos tinka košėms. Geriau vartoti jauną žalią balandą, bet atsargiai, kad neišsivystytų alergija.

Paprastoji barborytė

Paprastoji barborytė – skonis, pažįstamas nuo vaikystės. Jauni stiebai nulupami. Seno augalo valgyti nereikėtų. Skoniu barborytė panaši į ridikėlį, ji turi kartoką skonį, todėl gali būti naudojama kaip prieskonis. Taip pat dedama į sriubas.

Dobilas

Dobilas. Šis maistingas augalas dedamas į maistą ir vaistines priemones. Iš jo gaminamos salotos, vitamininiai gėrimai. Dobiluose esančios naudingos medžiagos padeda normalizuoti kraujospūdį, sumažinti spengimą ausyse ir galvos svaigimą.