Kaip džiovinti grybus netinkamomis ar ekstremaliomis sąlygomis
Vasarai artėjant į pabaigą, netrukus didžiojoje dalyje mūsų skaitytojų apgyvendintos teritorijos prasidės lietūs. Kai kurie jų laukia nekantriai, kiti jau spėjo jais persisotinti. Tačiau lietūs vis tiek atneš tam tikros naudos – po jų, kaip taisyklė, intensyviai pradeda augti grybai. Ne visi, bet daugelis. Ką gi daryti su jais, jei visų iš karto suvalgyti nepavyksta, o ruošti atsargas, tai yra – džiovinti grybus, nuolatinių liūčių sąlygomis – problemiška?
Apie kažką panašaus jau esame rašę. Tiesa, kalba ėjo apie grybų ruošimą ramiomis oro sąlygomis, kai niekas nesiskundžia dėl orų:
Maisto atsargų ruošimas: grybų džiovinimas
Maisto konservavimo būdai žygio sąlygomis
Lauko virtuvė: Kaip žygio metu paruošti grybus ir pasidaryti atsargų
Iš principo, kažkuo panašiu galima užsiimti ir per smarkias liūtis. Nebent su kai kuriais papildymais. Taigi.
Kaip džiovinti grybus tam netinkamomis ar ekstremaliomis sąlygomis
Pradėkime nuo to, kad rinkti grybus per smarkų lietų – tai dar malonumas. Prie kurio verta imtis tik tuo atveju, jei kitų variantų apskritai nėra. Mat rinkimo efektyvumas bus žemas, o gautos žaliavos kokybė paliks daug norimo. Ne veltui grybus patariama rinkti po dienos ar dviejų po lietaus – šio laiko kaip tik pakanka, kad iš grybų audinių pasišalintų perteklinė drėgmė. Tačiau jei neturite galimybės palaukti – teks dirbti su tuo, ką turite.
Tarkime, jūs jau viską surinkote. Keletą kibirų grybų (neįsivaizduojame, kaip jums tai pavyko, bet tikime mūsų skaitytojų užsispyrimu). Vamzdinių, kuriais esate tvirtai įsitikinę. Jie svers daugiau dėl sugėrusio skysčio. Tačiau jų bent jau nereikia plauti ir valyti. O štai atskirti kepurėles ir kotus – reikia. Nes džiovinti reikia būtent kepurėles. Kotus geriau iš karto vietoje paruošti ir suvalgyti.
Jums būtinai prireiks pastogės. Kaip daryti pastoges – atskira tema, su kuria jūs taip pat jau galėjote susipažinti. Svarbiausia – kad lietus neprasiskverbtų į vidų, o šaltas, drėgnas vėjas nepūstų. Iškasame duobę laužui, į jos dugną sudedame didelius akmenis. Užkuriame laužą bet kokiu patogiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad jo pagrindinė užduotis – greitai įkaitinti akmenis ir suformuoti anglių sluoksnį.
Kai tik pasieksite šį rezultatą – virš laužavietės išdėliokite ant pagaliukų suvertas grybų kepurėles. Ir laukite. Pasirengimo kriterijus – kepurėlės tampa elastingos ir sausos liečiant. Tam prireiks mažiausiai kelių valandų. Mat laužas pirmiausia turi kažkaip išgarinti drėgmės perteklių iš oro po pastoge – tik tada grybai pradės džiūti, o ne kepti. Greičiausiai laužą proceso metu teks uždegti dar kartą, o gal ir ne vieną.
Vietoj pastogės galima naudoti žeminę – tai bus dar efektyviau, nes apsauga nuo vėjo bus geresnė, o išorinė drėgmė trukdys mažiau. Tačiau grybų džiovinimui tikrai sugaišite mažiausiai dieną. Tai šiek tiek netikslinga, nes nors grybai ir turi maistinę vertę, tačiau tokio vargo neverta. Geriau jau medžioklė ir žvejyba. Ir nereikėtų pamiršti, kad žmogus be maisto gali išgyventi 2 savaites.
Taigi, džiovinti grybus per lietų galima. Tačiau nereikia. Ypač išgyvenimo situacijoje, kai energiją verta skirti tik išties svarbiems ir naudingiems darbams.
