Išgyvenimas miške: pagrindiniai įgūdžiai

Išgyvenimas laukinėje gamtoje reikalauja kruopštaus pasiruošimo ir tinkamos įrangos. Ankstesniame straipsnyje jau aptarėme, kaip pasirinkti aprangą ir kokią įrangą pasiimti su savimi. Šioje dalyje nagrinėsime, kaip tinkamai pasiruošti žygiui į mišką ir ką daryti, jei atsidūrėte ekstremalioje situacijoje.

Išankstinis pasiruošimas

Taigi, kuprinė suruošta – metas leistis į kelią? Neskubėkite. Prieš išvykstant į mišką, būtina atlikti šiuos svarbius veiksmus:

• Suplanuokite maršrutą ir pažymėkite pagrindinius orientyrus vietovėje.
• Patikrinkite saulėtekio ir saulėlydžio laiką, kad galėtumėte apskaičiuoti kelionės laiką ir nustatyti poilsio bei nakvynės vietas.
• Atsisiųskite neprisijungus veikiančius žemėlapius, kurie veiks be interneto ryšio.
• Patikrinkite orų prognozę ir, jei reikia, pakoreguokite įrangos sąrašą.
• Informuokite artimuosius, kur ketinate vykti ir kada planuojate grįžti. Jei keliaujate į sunkiai pasiekiamą vietovę, praneškite vietiniam gelbėjimo tarnybos skyriui.
• Jei naudojatės telefono žemėlapiais, pažymėkite įėjimo į mišką tašką, kad galėtumėte sekti nueitą kelią ir lengviau grįžti.

Gebėjimas orientuotis

Orientavimasis miške reikalauja ne tik žinių apie pasaulio šalis, bet ir gebėjimo susieti save su stambiais vietovės objektais: upėmis, kalnų grandinėmis, keliais ir elektros perdavimo linijomis. Judėdami miške atkreipkite dėmesį į bet kokius ženklus, kurie prireikus padės jums orientuotis.

Nenukrypkite nuo pramintų takelių ir nesutrumpinkite kelio nežinomoje vietovėje, ypač per pelkę. Būkite atsargūs su takeliais, kur šakos kabo per žemai, kad galėtumėte praeiti visu ūgiu – tai gali būti gyvūnų takai.

Jei vis dėlto teko nukrypti nuo tako, atminkite, kad pagrindiniai spąstai, į kuriuos patenka net patyrę turistai, yra vaikščiojimas ratu. Kad to išvengtumėte, pasirinkite kryptį, nustatykite orientyrus priešais ir už savęs, mintyse nubrėžkite liniją tarp jų ir eikite ja, periodiškai tikrindami kursą. Geresniam įsiminimui galite daryti nuotraukas.

Aptarkime pagrindinius orientavimosi metodus:

Kompasas ir žemėlapis

Kompasas ir žemėlapis: nepakeičiami įrankiai pasaulio šalims ir vietai nustatyti. Prieš žygį išstudijuokite vietovės žemėlapį, ypatingą dėmesį skirdami orientyrams, kurie jums pravers vietovėje.

Saulė ir laikrodis

Saulė ir laikrodis: 07:00 val. saulė yra rytuose, 13:00 val. – pietuose, 19:00 val. – vakaruose. Naudokite saulės padėtį krypčiai nustatyti. Jums prireiks lazdos ar kito daikto, kad mestumėte šešėlį ant žemės. Pažymėkite šešėlio kritimo vietą akmeniu, tada palaukite 15–20 minučių ir pažymėkite naują šešėlio padėtį. Linija tarp šių žymių nurodys rytų-vakarų kryptį. Vėlesnė žymė rodys į vakarus.

Gamtos užuominos

Gamtos užuominos: samanos dažniau auga šiaurinėje medžių pusėje, metinės rievės platesnės pietinėje kelmų pusėje, skruzdėlynai paprastai būna pietinėje pusėje, o uogos ten prinoksta anksčiau. Tačiau pagal šiuos ženklus orientuotis itin tiksliai yra sudėtinga. Atminkite, kad yra išimčių, todėl geriau ištirti kelis augalus ar objektus, o ne pasikliauti vienkartiniais stebėjimais.

Laikrodis

Laikrodis: norėdami nustatyti kryptį pagal rankinį laikrodį, nukreipkite valandinę rodyklę į saulę. Kampą tarp valandinės rodyklės ir skaičiaus 1 (žiemą) arba 2 (vasarą) padalykite pusiau – tai bus pietų kryptis. Atsižvelkite į astronominio ir vietinio laiko skirtumą jūsų regione.

Žvaigždės

Žvaigždės: naktį suraskite Šiaurinę žvaigždę – ji visada rodo į šiaurę. Norėdami ją rasti, suraskite Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždyną ir mintyse pratęskite liniją tarp dviejų kraštinių kaušo žvaigždžių maždaug 5 kartus. Šios linijos pabaigoje pamatysite Šiaurinę žvaigždę.

Proskynos

Proskynos: jos kertamos iš šiaurės į pietus ir iš vakarų į rytus. Sankirtose statomi kvartaliniai stulpai. Ant jų iš visų keturių pusių užrašomi 4 skaičiai, nurodantys kvartalo numerį. Kraštas (briauna) tarp dviejų mažiausių skaičių visada orientuota į šiaurę.

Atminkite, kad nė vienas iš šių metodų nėra visiškai tikslus. Visada naudokite metodų derinį, kad patikrintumėte ir patikslintumėte savo buvimo vietą.

Be tradicinių orientavimosi metodų, egzistuoja naudinga mobilioji programėlė „МЧС России“. Joje yra svarbi informacija apie veiksmus ekstremaliose situacijose, įskaitant pirmosios pagalbos teikimą. Naudodamiesi programėle galite iškviesti gelbėtojus ir pasidalinti su jais savo geografine vieta. Programėlė yra nemokama ir prieinama atsisiųsti telefonams su iOS ir Android operacinėmis sistemomis. Net jei neplanuojate pasiklysti, turėti tokią programėlę po ranka yra protingas atsargumo veiksmas.

Kaip elgtis ekstremalioje situacijoje

Jei vis dėlto pasiklydote miške, nepanikuokite.

• Nedelsdami sustokite. Tęsdami judėjimą, rizikuojate dar labiau nutolti nuo pažįstamos vietovės.
• Pajutus paniką, giliai įkvėpkite ir iškvėpkite kelis kartus. Jei tai nepadeda, specialistai ramybei atgauti rekomenduoja stipriai apkabinti medį.
• Pasistenkite prisiminti, iš kur atėjote, kada ir kur paskutinį kartą tiksliai žinojote savo buvimo vietą.
• Patikrinkite telefono baterijos įkrovą ir ryšio signalą. Jei įmanoma, susisiekite su bendrąja pagalbos tarnyba telefonu: 112 (skambutis nemokamas).
• Kad baterija tarnautų ilgiau, įjunkite energijos taupymo režimą, sumažinkite ekrano ryškumą ir išjunkite fonines programėles.
• Atidžiai ištyrinėkite aplinkinę vietovę. Ieškokite pažįstamų orientyrų, takų, upių ir kitų kraštovaizdžio ypatumų.
• Įsiklausykite į garsus, kurie gali rodyti kelio, gyvenvietės ar vandens telkinio artumą.

Jei esate tikri, kad jūsų ieškos, likite vietoje. Pastatykite pastogę, kad apsisaugotumėte nuo nepalankių oro sąlygų. Uždekite laužą, kuris jus sušildys ir pasitarnaus kaip signalas gelbėtojams. Nepamirškite laužo kūrenimo taisyklių miške: įrenkite laužavietę toliau nuo sausuolių, medžių ir krūmų, kad išvengtumėte miško gaisro.

Jei nusprendėte judėti:

• Pabandykite nustatyti pasaulio šalis, kad pasirinktumėte kryptį.
• Stenkitės eiti tiesia linija, naudodami gamtinius orientyrus.
• Palikite už savęs „duonos trupinius“ – žymes ant medžių, akmenų, darykite šakelių piramidėles, prie šakų pritvirtinkite ryškius lipdukus ar popierėlius. Ant jų užrašykite vardą, pavardę, praėjimo laiką ir judėjimo kryptį. Pririškite audinio gabalėlį, pakuotės nuoplyšą – bet ką, kas natūraliai nesutinkama gamtoje.
• Aptikę upę ar upelį kelyje, judėkite pasroviui – paieškos pirmiausia vykdomos prie upių.
• Įvertinkite savo būklę. Jei pavargote, padarykite pertrauką. Nuovargis sumažina dėmesį, didindamas traumų ar orientacijos praradimo riziką.
• Judėkite tik šviesiu paros metu. Atėjus vakarui, ieškokite nakvynės vietos. Neverta statyti pastogės, ieškoti vandens ir malkų ar brautis per miško nuolaužas tamsoje.
• Stovyklavietei geriausiai tiks sausa vieta prie vandens atviroje erdvėje. Taip jus greičiau ras iš oro. Padarykite gerai matomą orientyrą gelbėtojams – tris kryžius iš šakų, tris laužus arba tris vagas.
• Įrenkite pastogę arba nedidelę palapinę iš eglės šakų. Gultą galima iškloti nukritusiais medžių šakomis ir lapais. Nesigulkite ant žemės – rizikuojate peršalti. Be to, iki ryto iškrenta rasa, ir galite papildomai sušlapti.
• Radę vandens šaltinį, prieš vartodami būtinai jį užvirinkite arba dezinfekuokite. Be išankstinio apdorojimo net vizualiai švariausias upelio vanduo gali būti pavojingas sveikatai, nes aukščiau pasroviui gali būti taršos šaltinių.
• Jei netoliese nėra vandens telkinio, galima rinkti lietaus vandenį, rasą ar drėgmę, kurią išgarina augalai. Tam uždėkite polietileno maišelį ant krūmo ar medžio šakos ir suriškite prie pagrindo. Per valandą, priklausomai nuo augalo dydžio, galima surinkti iki 50–80 ml vandens.
• Jei turite maisto atsargų, paskirstykite jas taip, kad užtektų kelioms dienoms.

Prisiminkite trijų taisyklę: žmogus gali išgyventi tris minutes be oro, tris dienas be vandens ir tris savaites be maisto.

• Valgykite tik tai, kas jums pažįstama. Jei pasiimtas maistas baigėsi, vartokite tik tuos laukinius produktus, kuriais esate tikri. Gerai išmanote uogas, riešutus, valgomuosius augalus, grybus ir žvejybą? Puiku. Abejojate grybo rūšimi ar jo paruošimo būdu? Geriau nerizikuokite ir nevalgykite jo.

Išgyvenimas miške reikalauja žinių, pasiruošimo ir šaltakraujiškumo. Pagrindiniai įgūdžiai, aprašyti šiame straipsnyje – išankstinis pasiruošimas, gebėjimas orientuotis ir tinkami veiksmai ekstremalioje situacijoje – gali išgelbėti gyvybę.

Tačiau geriausia išgyvenimo strategija yra pavojingų situacijų prevencija. Visada informuokite artimuosius apie savo planus prieš eidami į mišką, pasiimkite reikalingą įrangą ir nepraraskite budrumo. Reguliarus orientavimosi ir išgyvenimo įgūdžių praktikavimas saugiomis sąlygomis padės jaustis užtikrinčiau realioje situacijoje.

Jei vis dėlto atsidūrėte bėdoje, išlikite ramūs, vadovaukitės aprašytomis rekomendacijomis ir tikėkite, kad pagalba ateis.