Pavargę šauliai užsnūsta net medžioklėje

Saugaus elgesio medžioklėje taisyklėse nenurodyta, kad medžioklėje negalima miegoti. Be reikalo: ne vienas pavargęs šaulys užknarkia žvėrių tykojimo bokšteliuose, ypač jeigu šie patogūs sėdėti. Tadai iki nelaimės – tik vienas žingsnis.

Vieną kartą iš bokštelio iškrito eigulys ir susitrenkęs ilgai skundėsi, kad Dievulis jį nubaudė visai be reikalo, mat jis jau ir nebepamenąs, kada nušovė kokį žvėriūkštį. Po to įvykio eigulys iš viso nustojo medžioti.

Tą kartą pavargęs šaulys užsnūdo ne bokštelyje, o kombaino po kūlimo sutrauktų šiaudų krūvoje, kur buvo prisėdęs laukti vakare į ražienas atskrendančių ančių.

Atrodytų tiek tos bėdos – nuo šiaudų kupsto nenupulsi. Tačiau sutemus į lauką traktoriumi atvažiavo kolūkietis vogti šiaudų.

Prie ratinio traktoriaus yra toks įtaisas su ilgais metaliniais pirštais: sugriebia visą šiaudų krūvą, suspaudžia ir įkelia į priekabą.

Medžiotojas buvo kietai įmigęs – nei traktoriaus burzgimą išgirdo, nei žibintų šviesas pamatė. Pabudo tik tada, kai metalinio kaušo nasrai pakibo virš galvos. Staugdamas iš išgąsčio pašoko kaip bičių sugeltas.

Tada išsigando ir traktorininkas. Jis pamanė, kad kolūkio brigadininkas saugo šiaudus, tad, nespėjęs nė pakėlimo mechanizmo metalinių nasrų užčiaupti, taip užburzgino savo plieno žirgą, kad tik juodų dūmų kamuoliai virto, ir nurūko ražienomis.

Lietuvos rytas, 1999 03 19