Dubravos miške
Varymas vyko Dubravos miško rezervatinėje apyrubėje. Toje miško dalyje jau daug metų miško augimą reguliavo pati gamta be žmogaus kišimosi, todėl visur riogsojo galybė nuvirtusių sausuolių medžių, tarp kurių buvo nemažai įspūdingų dydžių šimtamečių eglių ir pušų. Medžiotojai išsirikiavo kvartalinėje proskynoje, tačiau tos proskynos lyg ir nebūta, nes per visą jos ilgį įvairiais atstumais vienas nuo kito gulėjo išvirtusios eglės arba net ištisos virtuolių šūsnys. Aš atsistojau toje vietoje, kur priekyje iš varovų pusės buvo išvirtusi milžiniška eglė, savo galinga laja užtvėrusi visą proskyną. Savo šaknimis eglė buvo iškėlusi didžiulį žemių skydą, o jos kamienas gal 1,5 m nesiekė žemės, nes buvo atsirėmęs į ją storomis aplūžusiomis ir žemėn įsmigusiomis šakomis.
Varovai dar šūkčiojo kažkur viduryje kvartalo, kai iš už eglės išvartos šaknų skydo išliuoksėjo baltasis kiškis. Sniego miške beveik nebuvo: šiek tiek pabarstyti buvo miško keliukai ir storesnių medžių išvartų kamienai. Sniegu buvo pabarstytas ir manosios eglės stiebas. Kiek patupėjęs prie juodo šaknimis supilto žemių skydo, “pakarpęs” ausimis besiklausydamas varovų, baltukas lengvai ir grakščiai lyg spyruoklė stryktelėjo daugiau kaip metrą į viršų ant storo išvartos kamieno. Baltųjų kiškių medžioklė jau buvo uždrausta, todėl ramiai stebėjau, kuo visa tai baigsis. Išvartos kamienu, laviruodamas tarp gausiai į visas puses styrinčių jame storų šakų, kiškis atliuoksėjo iki medžio vidurio ir atsigulė. Nuo manęs jis buvo ne toliau kaip 5 metrai. Na ir įsitaisė baltasis ilgam, prigludęs prie balto nuo sniego medžio. Sunku prasibrauti pro tokį Dievo valiai paliktą mišką varovams, tad varymas užtruko. O mano baltasis kaimynas gulėjo ramiai, tik retkarčiais pakrutindamas vieną ar kitą ausį. Aš gi stovėjau sustingęs kaip mumija, nes nenorėjau pabaidyti manęs nepastebėjusio žvėrelio. Tik kai varovai buvo visai arti, kiškis vėl taip pat grakščiai liuoktelėjo 1,5 metro žemyn ir neskubėdamas nustriksėjo išilgai šaulių linijos, savo grožį demonstruodamas ir kitiems medžiotojams. Visko bemedžiodamas regėjau, tačiau po medžius besikarstančio kiškio dar nebuvo tekę matyti.
Tėviškės gamta, 1999 m. vasaris, liepa
