Lietuvos įvaizdis

Lietuvos įvaizdžio kūrimu besirūpinančios valdžios institucijos ir viešųjų ryšių specialistai kursto nesiliaujančias diskusijas apie tai, kas ir kokie mes esame bei koks mūsų įvaizdis užsienio šalyse. Žiniasklaidą neretai pasiekia pranešimų apie lietuvių nusikalstamą veiklą užsienio valstybėse. Mūsų nebestebina tautiečių vagystės, viešosios tvarkos pažeidimai, dokumentų ir vertybinių popierių klastojimas ar pinigų prievartavimas. Pasitaiko ir sunkesnių Lietuvos piliečių nusikaltimų svetur – prekybos žmonėmis, žmogžudysčių… Lietuvių iškrėstos eibės juodina šalies vardą ir sukuria neigiamą net ir artimiausių kaimynų požiūrį į Lietuvą bei jos gyventojus. Po Europos Sąjungos plėtros 2004 m. kartu su pigia darbo jėga į Skandinavijos šalis plūstelėjo ne tik geresnio uždarbio, bet ir neteisėtai pasipelnyti besitikinčių lietuvių. Net ir nedidelė grupelė nusikaltėlių suteršia sąžiningai dirbančių Lietuvos piliečių vardą. Neretai žiniasklaidoje pasitaikantys pranešimai apie nusikalstamą lietuvių veiklą Skandinavijos šalyse verčia šalies gyventojus saugotis ir laikytis atokiau nuo mūsų kraštiečių. Bandydami pagerinti sugadintą įvaizdį lietuviai imasi iniciatyvos – buriasi į bendruomenes, dalyvauja įvairiose gerumo akcijose, susitikimuose ar net įkuria chorus… O kokį įvaizdį buvo susikūrusios skandinavų tautos apie mūsų protėvius? Atsigręžkime į istoriją.