Įvaikinimo procedūros Lietuvoje
|

Įvaikinimo procedūros Lietuvoje

Konstitucijos 38-39 straipsniuose įtvirtina, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, todėl valstybė įsipareigoja globoti šeimą, kuri augina vaikus. Ši Konstitucijoje įtvirtinta nuostata reiškia, kad auginanti vaikus šeima yra laikoma svarbiausiu visuomenės elementu. Įregistruota vaiko kilmė sukelia visas Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytas tėvų ir vaikų tarpusavio teises ir pareigas. Įvaikintą vaiką ir įvaikintojus sieja tokios pačios teisės ir pareigos kaip vaiką bei jo biologinius tėvus. Įvaikinimas, neturėdamas biologinio pradmens, yra tam tikras juridinis veiksmas (faktas), kai vaikas ir įvaikintojai įgyja vaikui bei biologiniams tėvams būdingas ir įstatyme įtvirtintas teises ir pareigas. Be to, po šios procedūros baigiasi visos įstatyme nustatytos vaiką ir jo biologinius tėvus siejančios teisės ir pareigos. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos preambulėje pabrėžiama, jog vaikas gali visapusiškai ir deramai bręsti tik augdamas šeimoje, jausdamas laimę, meilę ir supratimą. Minėtos konvencijos 22 straipsnio 3 dalyje taip pat nurodoma, kad laikinai ar visam laikui netekęs savo šeimos aplinkos, vaikas turi gauti alternatyvią priežiūrą, kuria laikomas ir įvaikinimas.

Keičiama įvaikinimo tvarka, kuri labiau gins vaikų interesus
|

Keičiama įvaikinimo tvarka, kuri labiau gins vaikų interesus

Ministrų kabinetas patvirtino įvaikinimo apskaitos tvarkos pakeitimus. Viena svarbiausių naujovių yra ta, kad įtvirtinta tvarka, kai kiekvienam vaikui parenkama labiausiai jo poreikius atitinkanti šeima. Šiuo atveju pirmiausia bus atsižvelgiama į vaiko interesus ir tik vėliau į norinčių įvaikinti asmenų pageidavimus. Pakeitimais detalizuojamos ir įvaikinimo procedūros, kurios šiuo metu taikomos sutuoktiniams, kai vienas iš jų yra Lietuvos, kitas – užsienio pilietis. Siekiama, kad tarpusavyje būtų suderintos mūsų šalyje ir tarptautiniu mastu galiojančios įvaikinimo procedūros, teigiama Vyriausybės pranešime spaudai. Be to, siekiant stiprinti įvaikinimo priežiūrą ir užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami vaiko interesai, teisiškai įtvirtinama, kad prireikus būtų galima sudaryti tarpinstitucinę įvaikinimo komisiją, kurios funkcija – nuspręsti, siūlyti ar nesiūlyti vaiką įvaikinti užsienyje.