GMO

Seimo Sveikatos reikalų komitetas neseniai svarstė Seimo narių D. A. Barakausko ir R. A. Ručio pateiktą Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) įstatymo pakeitimo projektą. Juo siekiama Lietuvoje uždrausti genetiškai modifikuotų augalų auginimą tiek komerciniais, tiek bandymų tikslais. Visi į svarstymą susirinkę parlamentarai ir valstybinių institucijų atstovai šią iniciatyvą entuziastingai palaikė. Taigi Lietuva pagaliau turi tai, ko ilgai trūko šiuo klausimu. Tai ryžtinga politinė valia. Iš esmės draudimai auginti visų rūšių GMO prieštarauja Europos Sąjungos direktyvoms, tačiau tai, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje – visame pasaulyje skamba jau ne vienerius metus. Šalys viena po kitos nebepaiso joms primestų tarptautinių įsipareigojimų ir uždraudžia savo šalyje auginti prieštaringai vertinamus genetiškai modifikuotus augalus. Lenkija dėl to jau teisiasi su Europos Komisija. Bulgarija taip pat jau gavo šešis įspėjimus. „Monsanto” kompanijos genetiškai modifikuotus kukurūzus MON810 savo teritorijoje uždraudė auginti jau penkios ES šalys. Visos jos rėmėsi austrų mokslininkų atliktais tyrimais, parodžiusiais, kad pamaitinus laboratorines peles šiais kukurūzais – net ketvirtoje palikuonių kartoje randama išsigimimų. Ypač skaudus praradimas šiai JAV korporacijai buvo Vokietija. Vokietijos vyriausybei uždraudus šalyje auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus, „Monsanto” ją apskundė teismui. Pastarasis skundą atmetė.

Europos Komisija prieš savaitę leido sodinti genetiškai modifikuotas bulves. Pavojaus, kad iš jų bus gaminami didžkukuliai, nėra – maistui jos nebus vartojamos. Bet įdare šių bulvių pėdsakų ateityje gal ir bus, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Europa beviltiškai atsilieka nuo JAV ar Kinijos pagal plotus, kuriuose auginami genetiškai modifikuoti organizmai (GMO). Vokietijos koncerno BASF išvestai bulvių veislei „Amiflora“ suteiktas leidimas – vos antrasis Europos Sąjungos istorijoje po JAV genų inžinerijos milžinės „Monsanto“ patobulintų kukurūzų. Šiuos leista sėti daugiau nei prieš dešimt metų. Pasak „Lietuvos ryto“, Lietuvoje nei viena, nei kita kultūra kol kas neauginama. Tačiau paguoda menka: kiek suvalgome genetiškai modifikuoto maisto – lieka tik spėlioti. „Lietuvos rytas“ primena, kad prieš trejetą metų Lietuvos žemdirbystės institutas šalia Vėžaičių (Klaipėdos r.) buvo užsimojęs užsėti bandymų lauką genetiškai modifikuotais rapsais. Tačiau Aplinkos ministerija nedavė leidimo. Mat nei valdininkų, nei visuomenės nepavyko įtikinti, kad šie augalai nesusikryžmins su įprastais ir neturės poveikio aplinkai.

Mokslininkai sukūrė genetiškai modifikuotus pomidorus, kurie švieži išbūna mėnesiu ilgiau nei įprasti. Genetiškai modifikuoti vaisiai švieži išlieka 45 dienas – tris kartus ilgiau nei normalūs pomidorai, kurie vysti pradeda maždaug po 15 dienų. Mokslininkai mano, kad jų pasiekimas padės pratęsti ir kitų vaisių gyvenimą. Be to jie tikisi, kad atradimas prisidės ir prie vaisių pigimo. Prailginant pomidorų gyvenimą, rašo britų „The Daily Telegraph“, buvo „išjungti“ genai, atsakingi už dviejų enzimų gaminimą. Paprastai šie proteinai yra atsakingi už vaisiaus nokimą. Panašūs procesai vyksta ne tik pomidoruose, bet ir kituose vaisiuose, vadinasi mokslininkų technika gali būti pritaikoma auginant mango, papajas ar bananus. Mokslininkai teigia, kad pakeitimai nesukėlė jokių kitų pasikeitimų. Naujieji pomidorai auga normaliai, bręsta tuo pačiu laiku kaip ir visi likę pomidorai. Šių vaisių derlius būna toks pats kaip ir nemodifikuotų pomidorų. Mokslininkai savo tyrimo rezultatus publikavo žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“. Genetiškai modifikuotų produktų kritikai teigia, kad šis pasiekimas neatskleidžia, ar vaisiai nebus pavojingi sveikatai – dar netirtas ilgalaikis jų poveikis.