Geležinkeliai

Lietuvoje kūrėsi nepriklausoma valstybė. 1918 metų vasario 16-ąją Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvos nepriklausomybės aktą.1918 lapkričio 5 d. buvo suformuota pirmoji A.Voldemaro vadovaujama Lietuvos vyriausybė, kuri organizavo valdžios įstaigų, kariuomenės, milicijos, savivaldybių kūrimą. 1919 m. liepos 4 d. Lietuvos Vyriausybė, dirbusi Kaune, pasirašė sutartį su Vokietija dėl geležinkelių tinklo perdavimo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai. Vadovaujantis šia sutartimi buvo perduoti ne tik geležinkelio ruožai, bet ir nuomojami už nustatytą mokestį garvežiai, keleivių, bagažo, prekiniai, atvirieji vagonai ir kt. 1919 m liepos 6 d. paleistas pirmasis Lietuvos traukinys iš Kaišiadorių į Radviliškį. Perduodamieji Lietuvos geležinkeliai buvo nualinti, be to, dalis jų nutiesta pagal supaprastintus karo metų reikalavimus, nesaugūs. Vokiečiai, dar iki geležinkelio perdavimo pradžios, nusiaubė Kauno geležinkelio didžiąsias dirbtuves, o po 1919 m. lapkričio mėn. bermontininkų siautėjimo Lietuvoje, atgautieji iš Vokietijos geležinkelio ruožai atrodė apverktinai: telegrafo linijos sutraukytos, telefono ir telegrafo aparatai išgrobstyti, stočių inventorius nusiaubtas. Pirmaisiais pokario metais Lietuvos geležinkelininkai turėjo pertvarkyti kelius, sujungti juos į bendrą tinklą ir tik po to galvoti apie geležinkelio tobulinimą. 1923 m. sausio 18 d.atidarytas Šeštokų – Kazlų Rūdos plačiųjų geležinkelių ruožas. 1923 metais Lietuvai susigrąžinus Klaipėdos kraštą, Klaipėdos uostas tapo Lietuvos geležinkelių sistemos dalimi, buvo sukurta pagrindinė tranzito arterija, (1924-1932 m. pastatyta Kužių-Telšių-Kretingos geležinkelio linija) šiuo metu vadinama Kretos IXB tarptautiniu koridoriumi.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Siemens“ AG Transporto sistemų grupė pasirašė sutartį dėl 34 naujų prekinių lokomotyvų pirkimo. Sutarties vertė yra 425,6 mln. Lt. Pasak AB “Lietuvos geležinkeliai” generalinio direktoriaus Jono Biržiškio, tai didžiausias visų laikų ne tik geležinkelių bendrovės, bet ir Lietuvos pirkinys. Mariaus Dauginčio, UAB „Siemens“ valdybos nario teigimu, tai ir didžiausias „Siemens“ pasirašytas kontraktas per 10 veiklos metų Lietuvoje, taip pat Baltijos šalyse. “Džiaugiamės, kad buvo įvertintos mūsų technologijų inovacijos. Šie lokomotyvai bus moderniausi šešių ašių dyzeliniai-elektriniai lokomotyvai visoje Europoje“, – sako M. Daugintis. Pirmasis šilumvežis bus pristatytas 2007 metų vidury. Projektą įgyvendinti numatoma 2009 metais. Lokomotyvai atitiks aukščiausius Europos Sąjungoje galiojančius reikalavimus oro taršai ir triukšmui. Lokomotyvų projektavimo ir gamybos darbai bus atliekami „Siemens“ lokomotyvų gamykloje Miunchene. Visi lokomotyvo mazgai, agregatai ir detalės bus gaminami Europos Sąjungos šalyse. Panašius „Siemens“ lokomotyvus eksploatuoja Austrijos, Honkongo valstybiniai geležinkeliai, daug privačių Europos ekspedicinių ir logistikos bendrovių.

XI a. septintajame dešimtmetyje Carinės Rusijos vyriausybė susidomėjo siauruoju geležinkeliu. 1870 m. buvo komandiruota grupė specialistų į Angliją susipažinti su siaurojo geležinkelio tiesimo patirtimi. Lietuva tuo metu buvo Carinės Rusijos imperijos sudėtyje. Siaurieji geležinkeliai Lietuvoje buvo statomi 600 mm ir 750 mm pločio. Pirmasis Lietuvos siaurojo geležinkelio tiesimo etapas susijęs su Carinės Rusijos imperijos struktūra. 1895 m lapkričio 11 d. nutiestas pirmasis siaurojo geležinkelio ruožas Švenčionėliai (Lietuva) – Pastoviai (Baltarusija), kurio ilgis siekė 71 km. Šiame ruože pirmą kartą Carinės Rusijos siaurųjų geležinkelių tiesimo praktikoje naudotas 750 mm. vėžes plotis. 1897 m buvo pradėtas tiesti Švenčionėliai (Lietuva) – Panevėžys (Lietuva) ruožas, kurio ilgis buvo 144 km. Ši linija prasidėjo Švenčionėlių stotyje, kuri priklausė Sankt-Peterburgo – Varšuvos geležinkeliui ir baigėsi Panevėžio mieste, kuri sujungė pagrindines plačiojo geležinkelio magistrales.

– Kalbėdamas Vilniaus konferencijoje pabrėžėte, kad Vakarų Europos geležinkelių transporto politikoje savo laiku buvo padaryta nemažai klaidų. Kokios tai klaidos? Ir – dar svarbiau – kaip Lietuvai jų išvengti? – Šeštąjį, septintąjį, netgi aštuntąjį praėjusio amžiaus dešimtmečius Vakarų Europos šalys daugiausia investavo į automobilių kelius. Per tuos kelis dešimtmečius automobilių kelių tinklas išsiplėtė keturis kartus, o geležinkelių tinklas liko toks, kaip ir amžiaus pradžioje. Be abejo, buvo nutiestos kelios greitaeigių traukinių linijos, technika taip pat padarė didžiulį šuolį, tačiau ekonominiame Europos žemėlapyje didesnių pasikeitimų tikrai nėra. Ir tiktai šiandien susigriebta, kad gabenti krovinius geležinkeliais ilgesniais atstumais Europoje neįmanoma dėl techninių problemų. Be to, reikia laikytis labai lanksčios transporto politikos, atidžiai investuoti į transporto sektorių. Šios klaidos galima išvengti tik užtikrinant visų transporto rūšių pusiausvyrą. Turėdamos tokį pavyzdį, Lietuvos ir kitų Rytų bei Vidurio Europos šalių vyriausybės sugebės tai padaryti veiksmingai panaudodamos Sanglaudos ir struktūrinių fondų lėšas.