Kainos kris, ypač būsto

Kainos kris, ypač būsto

Nors valdžia planuoja didinti pridėtinės vertės mokestį, infliacijos rekordai į Lietuvą artimiausiais metais neturėtų grįžti. Ir toliau sparčiai kris nekilnojamojo turto kainos. Šalies makroekonominę padėtį pristatęs SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigė, kad infliacija šiuo metu yra bene vienintelis ūkio rodiklis, kurio pokyčius galima gana tiksliai numatyti, o tendencijos – džiuginančios. Jau antrą mėnesį iš eilės Statistikos departamentas fiksuoja nežymią defliaciją. Vadinasi, produktai ir paslaugos Lietuvoje pinga. Defliacinės nuotaikos, G.Nausėdos nuomone, turėtų išsilaikyti bent iki šios vasaros pabaigos. Tačiau ir toliau infliacija turėtų mažėti. Nors gegužę buvo fiksuota 9,3 proc. metinė infliacija, ji metų pabaigoje turėtų sumažėti iki 5 proc. Artimiausiais metais ji išliks gana žemo – 2-2,5 proc. – lygio ir 2012 m. atitiks Mastrichto kriterijų, reikalingą norint įsivesti eurą. Lietuvoje eurą po trejų metų žada ir premjeras Andrius Kubilius, tačiau G.Nausėdos manymu, koją šįkart gali pakišti didelis biudžeto deficitas ir aukštos palūkanų normos, todėl anksčiausiai įsivesti eurą gali pavykti tik 2013 m. G.Nausėda tikėjosi, kad didžiausias kainų kritimas ir toliau bus stebimas nekilnojamojo turto sektoriuje. “Nekilnojamojo turto kainų kritimas dar nėra pasibaigęs, pardavėjai vis dar sukalbami ir pasiruošę suteikti labai didelių nuolaidų. Būsto kainos Vilniuje grįžta į 2006 m. lygį, tačiau dugno jos dar nepasiekė”, – sakė ekonomistas.

Kas laukia nekilnojamojo turto rinkos 2009 metais?

Kas laukia nekilnojamojo turto rinkos 2009 metais?

Dar praėjusiųjų metų pabaigoje dažnai buvo girdimos kalbos, kad šiuo metu pirkti nekilnojamojo turto dar neapsimoka, dar, esą, reikia laukti pavasario, nes tada dar labiau nukrisią kainos ir tik tada jau būsią verta įsigyti norimą turtą. Prognozių būta įvairių, tačiau dažnai žmonėms tiesiog pritrūksta argumentų, kodėl turėtų įvykti vienoks ar kitoks rinkos pokytis. Todėl, geriausia atsakymų į mums visiems rūpimus klausimus klausti specialistų. Anksčiau bankų tikslas buvo didesnė rinkos dalis, didesnis paskolų portfelis ir pan. Šiuo metu bankų pelnas labiau priklauso ne nuo to, kad kuo daugiau suteiks paskolų, o kiek bus suformuota atidėjimų probleminėms paskoloms. Bankai skaičiuoja, kokia kliento padėties pablogėjimo tikimybė ir kokie šiuo atveju gali būti nuostoliai (priklausantys nuo įkeisto turto vertės). Ypač svarbus bus turto vertinimas. Ir bankams, ir klientams labai svarbu sužinoti tikrąją turto vertę. Lengva prognozuoti, kad bankai jaučiasi pakankamai saugiai, kol nekilnojamojo turto vertė mažėja 10-20 proc. Tačiau labai sunku prognozuoti, kaip bankai elgsis, jei kai kuriuose segmentuose įkeisto turto kainos bus mažesnės nei paskolos vertė. Kaip bebūtų paradoksalu, tokiu atveju didesnę derybinę galią įgys būtent skolininkas. Žinoma, jo lojalumas bankui paprastai būna sustiprintas asmeniniais bei susijusių įmonių laidavimais. Niekas negali pasakyti, ar per kelerius metus bus galutinai numuštas noras turėti savo būstą ir normalus dalykas bus jį nuomotis.