Emigrantai norėtų grįžti į Lietuvą
Balandžio 26-29 dienomis Dubline vykusi Airijos lietuvių bendruomenės inicijuota Darbo mugė parodė, kad daugėja norinčių grįžti į Lietuvą, tačiau jims trūksta objektyvios informacijos apie šiandieninę Lietuvą, joje vykstančius pokyčius, darbo ir gyvenimo sąlygas.
Mugėje dalyvavo Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas A.Šeštakauskas, UAB “Eikos statyba” direktorius R. Ivanauskas, AB “Montuotojas” direktorius V. Mamaitis, AB “YIT Kausta” personalo direktorius A. Glebauskas bei UAB “Skirnuva” gen. direktorius A. Stasiukynas. Mugėje taip pat dalyvavo UAB “Kauno energetikos remontas” specialistai bei ne asociacijos narė IĮ “Inkomsta” iš Klaipėdos. Dalyviai siekė betarpiškai suteikti išsamią, tikrovę atitinkančią informaciją apie galimybes dirbti Lietuvoje.
Pagrindinė gyvenimo Airijoje priežastis išlieka darbo užmokestis. Ir nors uždirbama daugiau, tačiau pragyvenimas brangesnis, papildomų išlaidų reikalauja grįžimas namo mažiausiai du kartus per metus, o ir susitaupyti galima tik labai ribojant savo poreikius. Daugumai emigravusiųjų išlieka kalbos barjero problema. Susidomėjimas darbo muge rodo, kad svarstančių sugrįžti visam laikui yra daug, tačiau priimti galutinį sprendimą sunku dėl objektyvių priežasčių.
UAB „Eikos statyba” vadovas Rytis Ivanauskas teigia, kad statybos sektorius, skirtingai nuo kitų verslo rūšių, gali pasiliūti sąlygas, kurios domina Airijos lietuvius: gerų meistrų atlyginimai siekia 4- 5 tūkst. litų atskaičius mokesčius, aukštesnės kvalifikacijos specialistų – dar didesni. Atmetus išlaidas Airijoje pragyvenimui ir nuolatiniams skraidymams namo, pasilieka panašus uždarbis ir galimybė gyventi gimtinėje. Tai yra patrauklu statybininkams, kurių Airijoje darbuojasi apie 20 – 30 tūkst. Bendrovė „Eikos statyba” savo darbuotojams siūlo motyvacinių priemonių paketą: draudimą, „švarius” atlyginimus šiek tiek didesnius, negu konkurentai, atostogas šiltu metų.
Pasak R. Ivanausko, tai labai sudomino norinčius grįžti, o ir bendrovė laukia patirties užsienyje įgijusių lietuvių. „Sprendimą išvykti dirbti svetur priima energingi, lankstūs ir iššūkių nebijantys žmonės, kurie vertinami ir pas mus”, – teigia R. Ivanauskas. – „Dauguma jų yra verslūs ir ketina grįžę sukurti savo verslą, norėtų įsilieti mažų subrangovų statusu, pavyzdžiui kaip stalių ar apdailininkų brigada. Mes labai laukiam tokių komandų, nes tai – jau organizuota darbo jėga, su kuria galimas efektyvesnis bendradarbiavimas, negu su atskirais specialistais”.
Mugės metu suorganizuota apskrito stalo diskusija išryškino didžiausius trukdžius, apsunkinančius sprendimą grįžti į Lietuvą. Visų pirma tai informacijos trūkumas, keliantis abejonių apie adekvataus darbo gavimą gimtinėje. Pažymėta, kad Lietuvoje nėra praktikos nurodyti realų atlyginimą, skelbiant informaciją apie laisvas darbo vietas. Smulkaus verslo neskatinimas, mokesčių problemos bei neišspręsti kai kurie politiniai, pavyzdžiui išeivijoje gimusių vaikų pilietybės klausimai, taip pat įtakoja grįžimo atidėjimą neribotam laikui.
Manoma, kad Airijoje darbuojasi apie 130 tūkst. lietuvių, kurie yra susitelkę į stiprią bendruomenę. Dauguma jų – jauno ir vidutinio amžiaus, išsilavinimą turintys žmonės, Lietuvą palikę prieš 5-6 metus ir ketinantys grįžti. Mugės lankytojai domėjosi apie šiandieninę padėtį darbo rinkoje, paskolos būsto įsigijimui sąlygas, pilietybės, imigracijos, mokesčių klausimais.
Airijoje gyvenantys lietuviai yra susitelkę į stiprią bendruomenę. Per ją bei vietinę lietuvišką spaudą galima informuoti tautiečius apie besikeičiančią ekonominę ir politinę padėtį Lietuvoje ir padėti jiems apsispręsti grįžti į gimtinę. Darbdaviai iš Lietuvos, kuriems aktuali specialistų stygiaus problema, pamatė realią galimybę prisivilioti patyrusius darbuotojus, nes dauguma emigravusiųjų jau subrendę grįžimui – reikia tik paskatinti lemiamam sprendimui.
