Romantiškiausi žmonės pasaulyje (1 dalis)

Romantizmas Lietuvoje

Romantizmas Lietuvoje susijęs su XIX a. – 1831 m. ir 1863 m. – sukilimais, nacionalinio išsivadavimo kova. Vilniuje lenkų kalba apie Lietuvos praeitį, jos didvyrius ir valdovus rašė vadinamieji „Vilniaus romantizmo“ atstovai: Adomas Mickevičius, Julijus Slovackis, Janas Kraševskis, Vladislavas Sirokomlė-Kondratovičius. Žemaičių kultūrinis sąjūdis, kurio svarbiausi veikėjai buvo Simonas Daukantas, Simonas Stanevičius ir Silvestras Valiūnas, taip pat padėjo romantizmui plėtotis Lietuvoje. Ryškus romantinis poetas yra Antanas Baranauskas, sukūręs poemą „Anykščių šilelis“, kurioje poetizavo gamtos ir žmogaus dvasios ryšį. Svarbiausias lietuvių romantizmo atstovas yra Maironis (idėjų poema „Jaunoji Lietuva“, poezijos rinkinys „Pavasario balsai“, istorinės dramos „Kęstučio mirtis“, „Vytautas pas Kryžiuočius“, „Didysis Vytautas – karalius“). Jis savo kūryboje sujungė etninės lietuvių kultūros (liaudies kūrybos) ir europinės (krikščioniškosios) kultūros tradicijas, susiejo praeitį su dabartimi. Jo kūryba padėjo formuotis lietuvių tautinei savimonei, skatino laisvės ir nepriklausomybės siekius.

Anglų romantizmas

Anglų romantizmo literatūroje pradininkais laikomi Wordsworth ir Coleridge. Vėliau – Baironas (Byron), Šelis (Shelly), Bernsas (Burns), Kytsas (Keats). Pereinamojo į simbolizmą stiliaus poetu laikomas romatizmo dailininkas ir poetas Viljamas Bleikas (William Blake’as).

Vokiečių romantizmas

Romantizmui priskiriamas vok. Sturm und Drang(„audra ir veržimasis“) sąjūdis. Fridrichas Šlėgelis (Friedrich Schlegel) pirmasis pavartojo terminą romantinis pavadinti judėjimui, atsiradusiam kaip prieštara klasicizmui. Rašytojai: G. E. Lesingas (Lessing), J. G. Herderis, F. Helderlinas (Hölderlin), F. Šileris (Schiller) ir iš dalies J. V Gėtė (Goethe). [1]

Prancūzų romantizmas

Prancūzų romantizmo rašytojai: Viktoras Hugo, Fransua Rene de Šatobrianas (Chateaubriand). Prancūzų romantizmo pirmieji žingsniai sutapo su Prancūzų revoliucija. Prancūzų romantizmas darė didelį poveikį ne tik šalies visuomenei, bet ir kitų šalių menininkų kūrybai ir apėmė gana ilgą laikotarpį – nuo XVIII amžiaus iki XIX amžiaus pabaigos.

Stanislavas Lemas: paskutinis Kosmoso romantikas

“Paskutins Kosmoso romantikas” – taip jį apibūdino rusų rašytojas Andrejus Stoliarovas.

S. Lemas gimė 1921 m. rugsėjo 12 d. Ukrainoje, Lvove, tuo metu priklausančiame Lenkijai, žydo gydytojo šeimoje. Lvovo universitete studijavo mediciną, tačiau šias studijas nutraukė Vokietijos okupacija. S. Lemui pasisekė gauti suklastotus dokumentus ir išgyventi. Po karo, 1946 m., Lvovą ir kitas teritorijas aneksavus Sovietų Sąjungai, S. Lemas persikėlė į Krokuvą ir vėl studijavo mediciną Krokuvos Jogailos universitete, tačiau mediku vis tiek netapo – pasinėrė į rašymą.

Pirmasis S. Lemo romanas “Žmogus iš Marso” buvo išspausdintas mažai žinomame žurnale. Antrasis, “Pasikeitimo ligoninė”, aštuoneriems metams buvo sustabdytas cenzūros. 1951 m. pasirodė “Astronautai”, “Magelano debesis”. 1959 m. išėjęs “Edemas”, po poros metų – “Sugrįžimas iš žvaigždžių” bei “Soliaris”, 1964 m. – “Nenugalimas”, 1968 m. – “Piloto Pirkso pasakojimai” išgarsino rašytoją visame pasaulyje. [2]

Johnas Galliano – didysis mados romantikas

Mados maištininkas. Beviltiškas romantikas. Bebaimis eksperimentatorius. Arogantiškasis genijus. Nors epitetų, tinkančių šio dizainerio talentui bei asmenybei nusakyti, yra begalė, Johno Galliano į žodžių rėmus neįstatysi. Jis moka šokiruoti, tačiau kalba labai mažai. Jo darbai įkvepia tūkstančius, tačiau pats Galliano jų komentuoti nemėgsta. Daug kas jį laiko tiesiog arogantiška bei snobiška asmenybe, bet dizaineris žino, kad tuščiažodžiauti neverta. Kūrėjo darbai turi kalbėti patys už save. O vienas žvilgsnis į Galliano darbus pasako daugiau nei tūkstantis kritikų komentarų. Tačiau kas slepiasi už šio tylaus genijaus, madą pavertusio teatru? „Kvapai, Viduržemio jūros spalvos, saulė, gamta – viskas mane įkvėpė, žadino kūrybiškumą, meilę spalvai bei audiniui“, – apie savo gimtąjį Gibraltarą pasakoja J. Galliano. 1960 metais Juan Carlos gyvenvietėje gimęs dizaineris yra vietinio Gibraltaro gyventojo ir ispanės sūnus. Jis lankė ispanišką mokyklą, kurią pasiekdavo keliaudamas per Tanžerą. Tiesa, 1966 metais šeima persikėlė į Pietų Londoną (Johno tėvas ten dirbo santechniku), tačiau dizaineris savo gimtine bei namais vis tiek laiko Gibraltarą. [3]

Tikrasis romantikas: vyras 60 metų šalia žmonos pagalvės kas rytą palieka rožę

Retkarčiais vyrai pasiryžta į „nusisėdėjusią“ santuoką įskiepyti šiek tiek romantikos ir savo žmonoms padovanoja gėlių arba intymią vakarienę, rašo MailOnline. Tačiau tokios pastangos nublanksta priešais brito Tomo Shoveltono (87) romantinį nuoseklumą. Jis visus 60 santuokos metų kas rytą šalia savo žmonos pagalvės palieka šviežią raudoną rožę.

Jis ir jo mylima sutuoktinė ponia Shovelton vakar atšventė savo deimantines vestuvių metines. „Iki šiol kasdien gaunu po rožę, ir visada gaunu rytinį ir vakarinį bučinį. Mes kartu gyvenome ir dirbome visą gyvenimą, todėl žinome, kaip svarbu duoti ir gauti. Mes kartu laimingai nugyvenome 60 metų. Nieko nedaryčiau kitaip“, ― tvirtino ponia Shovelton.

Tuo tarpu ponas Shoveltonas teigia nemanantis, jog jo romantiškas gestas yra ypatingas. Jo manymu, jei daugiau porų pasiryžtų parodyti tokį nesavanaudišką gestą, žmonės mažiau pyktųsi. „Visi taip turėtų daryti. Myliu ją beprotiškai nuo pat tos akimirkos, kai susitikome“, ― aiškino jis. [4]

Adomas Mickevičius (1798-1855)

Į Europos romantizmo istoriją kaip svarbus įrašomas ir lenkų poetas Adomas Mickevičius. Jo protėviai iš tėvo pusės buvo lietuvių bajorai Rimvydai. Poetas gimė istorinėje Lietuvoje (Naugarduke, dabartinėje Baltarusijoje), baigė Vilniaus universitetą, mokytojavo Kaune, rašė Lietuvos temomis (jei ne kalbėjo, tai bent suprato lietuviškai). Lietuvių kultūrai (ypač per Baranauską, Maironį) padarė didelį poveikį, paskatino romantizmo reiškimąsi, ypač dėmesį istorinei praeičiai.

Mickevičiui Lietuva buvo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, o lietuvio sąvoka labiau reiškė istoriškai suprantamą LDK pilietybę. 1822 m. Mickevičius Vilniuje išleido pirmąją poezijos knygą, kurią sudarė romantinio stiliaus kūriniai. Tai ir yra romantizmo Lietuvoje pradžia. Po metų (1823) išėjo antroji poezijos knyga, kurioje buvo „Vėlinių” II ir IV d., poema „Gražina”, iškėlusi lietuvę moterį-karžygę. Eilėraštyje „Romantika” Mickevičius suformulavo svarbiausią savo poetinį, kartu ir moralinį principą, susijusį su romantizmu: „Žvelk širdimi tik į širdį”. Reikšmingas kūrinys „Odė jaunystei”, kuriame reiškiamas dvasios pakilumas, jaunas ryžtas, romantinis jo šlovinimas, kartu neigiant tai, kas „be dvasios, be širdies”.

Mickevičius romantiškai išgyveno didelę meilę Marilei. Romantizmas nelaimingą, atsako nepatyrusią meilę vertino kaip svarbią dvasinę patirtį.

Adomas Mickevičius įėjo į pasaulinę literatūrą kaip kovingas romantikas: karštai gynė tautos ir asmenybės teisę į laisvę, protestavo prieš baudžiavą, kvietė į kovą prieš galingą anuomet reakcijos tvirtovę – carizmą. Jis visokeriopai puoselėjo meilę gimtajam kraštui bei jo istorijai. Kaip ir kiti to meto romantikai, skelbėsi esąs kilme – lietuvis, tautybe – lenkas (lot. gente lithuanus, natione polonus).

Istorinėse poemose „Gražina”, „Konradas Valenrodas” išaukštino lietuvius, kovojusius su kryžiuočiais, jų valingumą, patriotizmą. Jose, kaip ir žymiausioje poemoje „Ponas Tadas”, poetizuojama Lietuvos gamta, sukurta daug ryškių lyrinių Lietuvos kraštovaizdžio paveikslų, epiškų senosios Lietuvos buities, kasdienio gyvenimo vaizdų. Kūriniai, ypač istorinės poemos, skatino lietuvių tautinį judėjimą, tautinės savimonės ugdymą, turėjo įtakos lietuvių literatūrai. Nuo mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje faktiškai prasidėjo Lietuvos atgimimas. [5]

Mintys apie meilę…

• Meilė susideda iš vienos sielos dviejuose kūnuose. Aristotelis
• Meilė nuteikia kaip Saulės spindulys po lietaus. Šekspyras
• Meilė mus moko ne žavėtis vienas kitu, o abiem žiūrėti ta pačia kryptimi. Antuanas Saint-Exupery
• Geriau mylėti ir prarasti, nei visai nemylėti. Augustinas
• Už tai, kad žonės myli, gravitacija nėra kalta. Albertas Einšteinas
• Viskas, ką žinau apie meilę yra tai, kad ji yra. Emily Dikenson.
• Manoji naktis tapo aušra – tavo dėka. Ibn Abbad
• Meilė regi širdimi ir todėl sparnuoti meilės angliukai užsimerkę. Šekspyras.
• Meilė parodo, kiek daug didžių dalykų prarandama. Bet jei nemylite, tai visai nesvarbu, kas dar yra – visa to vis tiek nebus pakankama. Ann Landers
• Meilė yra nenumaldomas troškimas būti nenumaldomai trokštamu. Roberas Frostas.
• Jei nori būti mylimas – mylėk. Seneka.
• Atimkite iš mūsų meilę ir žemė taps kapu. Robertas Brauningas.
• Meilė morali ir be vedybų, tačiau nėra moralu vedybos be meilės. Ellen Key.
• Meilės laišką rašai nežinodamas, ką jame pasakysi, o užbaigi – nežinodamas, ką pasakei. Žanas Žakas Ruso
• Mylėti – tai regėti miražus, kurių nemato kiti. Francois Mauriac
• Svarbiausia meilėje – išklausyti. Paulius Tilichas
• Nepatyrusi meilė sako: myliu, nes man tavęs reikia. Patyrusi meilė sako: reikia tavęs, nes myliu. Erichas Fromas
• Geriausia mylėti su protu. Tačiau beprotiškai mylėti geriau nei nemylėti visai. Thacheray
• Didžiausias vyro trokštamas dalykas šiame pasaulyje yra moters širdis.
• Meilė nepriverčia suktis pasaulio. Ji tai, dėl ko sukasi pasaulis. Franklinas Džonsas
• Vienas žodis atsveria gyvenimą ir kančias jame. Tas žodis – meilė. Sofoklis
• Meilė leidžia nubudus skrajoti sapnuose.
• Pirmąkart susitikus rūpėjo kaip tau patikti; tada, kaip priversti pamilti, o dabar – kaip neprarasti tavęs.
• Meilė akla, nes myli širdimi.
• Netekėk už to, su kuriuo norėtum gyventi. Tekėk už to, be kurio negali gyventi.
• Tu lieti kaip niekas kitas. Tavo prisilietimas – meilė.
• Meilė kaip rožė. Ji graži, tačiau badosi. O skirtumas tas, kad meilė gali žydėti amžinai, o rožė – ne.
• Siekti meilės yra puiku, tačiau pavergti nepasiekiamą dar puikiau. Šekspyras.
• Aš stebiuos džiaugsmuos panirus
• Koks saldus tos meilės vaisius.
• Meilės tėkmė niekada nebūna rami. Šekspyras.
• Meilužis, o ne meilė sudaužo tau širdį.
• Sunku būti vienam, dar sunkiau – mylėti, tačiau sunkiausia – mylėti ir vėl likti vienišu.
• Tol nepajunti meilės, kol ji nepasitraukia.
• Sugundyk mano protą ir gausi kūną. Atverk mano sielą ir būsiu tavo amžinai.
• Sakoma, kad tikri draugai vaikšto susikibę rankomis. Tačiau tikram draugui nereikia rankos, nes jis žino, kad ji visada bus ten.
• Kartais vienas turi mirti, kad kitas galėtų gyventi; likti vienišas ir šluostyti ašaras pažinęs džiaugsmo skonį.

Šaltiniai:

1. http://lt.wikipedia.org/wiki/Romantizmas
   
   Tekstas pateikiamas pagal Creative Commons Attribution/Share-Alike Licenciją.
2. Stanislavas Lemas: paskutinis Kosmoso romantikas
   
   http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/zmones/stanislavas-lemas-paskutinis-kosmoso-romantikas/
   
   2006-04-15.
3. Johnas Galliano – didysis mados romantikas
   
   http://www.cityout.lt/daiktai/articles/johnas-galliano-didysis-mados-romantikas
   
   2009-12-07
4. Tikrasis romantikas: vyras 60 metų šalia žmonos pagalvės kas rytą palieka rožę
   
   http://www.alfa.lt/straipsnis/10287163
   
   2009-08-24
5. http://lt.wikipedia.org/wiki/Adomas_Mickevi%C4%8Dius
   
   Tekstas pateikiamas pagal Creative Commons Attribution/Share-Alike Licenciją.