Kad dovana netaptų problema

Kalėdinės dovanos darbuotojams – ir viena iš motyvacinių priemonių, ir dėmesio parodymas. Jų forma – pati įvairiausia: šventiniai vakarai, piniginės premijos, čekiai, dovanos. Būtent jas renkantis patariama gerai apgalvoti, ar dovana, tegul ir originaliausia, neįstums darbuotojo į nepatogią padėtį.

Nors daugelis įmonių apsiriboja darbuotojams surengdamos kalėdinius pobūvius ar kitokias linksmybes, tačiau dovanas teikti irgi madinga.

Asmeniniame gyvenime mes dovanojame kalėdines dovanas žmonėms, kuriuos mylime ir gerbiame, su kuriais norime pasidalinti šventine nuotaika ir vidine šiluma. Jei įmonė vertina darbuotojus, švenčių proga ji turėtų tai parodyti. Nebūtinai tai turi būti brangūs daiktai, pagrindinis tikslas – parodyti dėmesį ir užkrėsti šventine nuotaika.

Naivu būtų tikėtis, kad Kalėdinių dovanų įteikimas tiesiogiai turės įtakos darbo rezultatams, bet tai yra puiki priemonė didinti darbuotojų pasitenkinimą darboviete ir ugdyti lojalumą.

Į tikslą

Anot specialistų, dovanų pasirinkimas yra intymus procesas, ir įmonė turėtų atsižvelgti į darbuotojų asmenybes ir poreikius.

Jie atkreipia dėmesį, kad jeigu dovanos vertė viršija 20% darbuotojo mėnesinio atlyginimo (10% – jei darbuotojas gauna mažas pajamas), ji turi būti parenkama atsižvelgus į jo asmeninius poreikius ir turėti praktinę naudą.

Kitu atveju darbuotojas gali net įsižeisti, nes tuos pinigus būtų išleidęs galbūt naudingiau. Brangios dovanos negarantuoja sėkmės, jos pirmiausia turi būti tinkamos darbuotojams.

Viena pagrindinių klaidų, tai formalus požiūris į dovanas, kai manoma, kad svarbiausia atlikti pareigą.

Specialistai pataria atsargiau elgtis su dovanomis – pokštais. Juk ne visi vienodai supranta humorą, tad kai kurie darbuotojai gali pasijusti įskaudinti ar įžeisti. Nevertėtų įteikti dovanų, kurios gali žmogui atnešti daugiau rūpesčių nei džiaugsmo. Įteikiant jas gali būti smagu, bet vėliau žmonės pradeda pykti dėl sukurto nepatogumo.

Taip nutiko ir vienoje įmonėje, kai vadovas Kūčių dieną kiekvienam darbuotojui įteikė po maišelį, kuriame… spurdėjo gyvas karpis. Nors daugelis dovanas priėmė su šypsena, tačiau buvo ir nepasitenkinimo: reikėjo sukti galvą, kas tą karpį nudobs, kas imsis išdarinėti, juo labiau kad ne vienas darbuotojas skubėjo Kučių vakarienės pas gimines.

Tiesa, kitais metais vadovas tokios klaidos jau nepakartojo. Kiekvienam darbuotojui buvo įteikta po žąsį, šį kartą – jau šaldytą.