Genai lemia, tai, kad Jus supa draugai?
Jūs esate apsuptas draugų, o galbūt turite tik kelis gerus draugus? JAV mokslininkai pranešė, kad bet kuriuo atveju šiame procese svarbiausią vaidmenį vaidina jūsų genai ir raida.
Galbūt tas faktas, kad genai gali padėti paaiškinti, kodėl kai kurie žmonės turi daug draugų, o kiti tik keletą, nenustebins, tačiau mokslininkai teigia, kad jų atradimai atskleidė kai ką daugiau.
„Kai kurie mūsų atrasti dalykai yra tiesiog keisti“, – teigia tyrimui vadovavęs Masačiusetse esančio Harvardo universiteto mokslininkas Nicholas Christakisas.
„Mes atradome, kad nuo jūsų genų priklauso tai, kaip jūsų draugai yra susiję tarpusavyje. Kai kurie žmonės gali turėti keturis tarpusavyje pažįstamus draugus, o kiti turi keturis draugus, nepažįstančius vienas kito. Tai, ar Dickas ir Harry yra pažįstami, lemia Tomo genai“, – telefonu duodamas interviu sakė N. Christakisas.
N. Christakisas ir jo kolega Jamesas Fowleris iš Kalifornijos universiteto San Diege yra gerai žinomi atliktais tyrimais nutukimo, rūkymo ir laimės srityse.
Šio tyrimo metu jie kartu su Christopheriu Dawesu iš Kalifornijos universiteto San Diege panaudojo nacionalinius duomenis, kuriuose lyginama daugiau nei 1 000 identišku ir neidentiškų dvynių porų. Kadangi dvyniai gyvena toje pačioje aplinkoje, šie tyrimai parodo genų poveikį įvairiems dalykams, nes identiški dvyniai turi tuos pačius genus, o neidentiškų dvynių sutampa tik pusė genų.
„Mes atradome, kad genai lemia, ar jūs supažindinate vienus savo draugus su kitais“, teigia N. Christakisas. Tai galima paaiškinti žmonių raida. Socialinėje sistemoje esantys žmonės gali būti suinteresuoti bendrauti tarpusavyje, norėdami gauti naudingos informacijos, pavyzdžiui apie maitinimosi vietas ir gerų investicijų pasirinkimus.
Tačiau jiems taip pat kyla rizika iš visų pusių užsikrėsti bakterijomis – tokiu atveju atsargesnis socialinis elgesys būtų labiau naudingas, nurodė jie žurnale „Nacionalinės mokslo akademijos darbai“ („Proceedings of the National Academy of Sciences“).
„Galbūt natūrali atranka veikia ne tik tokius dalykus, kaip mūsų atsparumas peršalimui, tačiau ir tai, su kokiais žmonėmis mes esame linkę bendrauti“, – teigia pranešime J. Fowleris.
