Kompiuterinis žaidimas: kur riba tarp iliuzijos ir tikrovės?
Jo sąskaitoje 100 milijonų dolerių, jis pats nežino tikslaus savo prabangiųjų vilų skaičiaus, jo mobiliojo telefono adresų knygelėje įtakingiausių mafijos ir gatvės gaujų vadeivų kontaktai, jis turi didžiausią visų laikų ginklų kolekciją nusikalstamame pasaulyje, jo kasdienybė – merginos, sportiniai automobiliai, vakarėliai, narkotikai, žmogžudystės. Atrodytų, įspūdingas gyvenimas, kupinas nuotykių ir adrenalino. Tačiau jis netikras. Tai tik viena iš daugybės iliuzijų, susikurta žmonių, pametusių galvą dėl kompiuterinių žaidimų. Kiekvienas iš mūsų patys esame susidūrę arba turime artimųjų, turinčių priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų. Bemiegės naktys, užmiršti draugai, pakrikę meilės reikalai… Bet ar jie iš tikrųjų taip gyvena? Tyrael (toks šio žmogaus kompiuterinis slapyvardis), 18 metų, žaidžia masinį internetinį žaidimą vaidmenimis „Lineage 2“. Vaikinas teigia, kad visada atranda laiko žaidimui, kartais tam skiria net 10 valandų per parą. Jam įprastas metas miegoti – trečia valanda nakties, tačiau pasitaiko atvejų, kai į mokyklą žaidimo aistruolis žygiuoja visai nemiegojęs. Dėl to nenuostabu, kad jo pažymių vidurkis vos siekia 6. Tyrael pripažįsta, jog kompiuteriniai žaidimai turi įtakos ne tik jo mokslo rezultatams, bet ir asmeniniam gyvenimui. Jis sako, kad draugų turi visoje Lietuvoje, tačiau susitinka su jais itin retai. Vaikinas neturi antros pusės ir mano, jog to priežastis – laiko trūkumas.