Meilė mokytojui
|

Meilė mokytojui

Viena iš jų – nesėkminga meilė, įsiveržusi į paauglės Virginijos gyvenimą ir viską “sujaukusi”: keturiolikmetė įsimylėjo savo biologijos mokytoją… Gyvenimas tapo kančia, slapta iliuzija: “Mokykloje stengiausi jį pamatyti kasdien. Klasės berniukai man tapo nebeįdomūs: jie dar tokie vaikai…” Vieną dieną tėvai pastebėjo, kad jų dukra pasikeitė: ji jau nebe ta maža, nerūpestinga, be perstojo čiauškanti ar žaidžianti su lėlėmis mergaitė, o ištįsusi ir nusiminusi paauglė, kuri gali staiga užsiplieksti, kai ima kažkas jai patarinėti, kuri vis daugiau laiko stypso prie veidrodžio, kuri ėmė vengti bendrauti su klasės mergaitėmis ir berniukais, sėdi namuose ir nebėgioja į vakarėlius, apskritai tapo “kitokia”… Klausimas, ar dėl visų nesutarimų galima kaltinti pereinamąjį amžių – paauglystę?… Išties kažkas su dukra darosi: Virginija itin ėmė domėtis biologija, lyg kitų pamokų ir nebūtų užduota… Paklausus, kaip sekėsi mokykloje, dažniausiai jūs girdite vieną ir tą patį atsakymą: “Koks puikus tas biologijos mokytojas. Jis viską žino. Jis toks protingas. O koks jis vyriškas…” Ir tėvai išsigąsta: “Negi, dukra įsimylėjo už save 15-ka metų vyresnį vyrą, ir dar—mokytoją. Negali būti.” Gali. Ir kaip tuomet sunku yra jūsų dukrai. Ir kiek tenka išgyventi tėvams, kurie tik ir galvoja, kad jų patiklia, naivia mergaite norima tik pasinaudoti. Labai svarbu, kad tėvai suprastų besikeičiančią situaciją.