Globėjų kantrybę vadina stebuklu
Gyvenimo permainų pradžia Aurimas vadina tą lemtingą popietę, kai į vaikų namus užsuko Sekmininkų bažnyčios jaunimo grupė. Kartu su ja tada atvyko olimpinio sidabro laimėtoja Austra Skujytė bei labdaros ir paramos fondo „Vilties šviesa” direktorė, Sekmininkų bažnyčios diakonė, pastoriaus Lino Šnaro žmona Vera Šnarienė. Aurimas sako susitikimo metu širdy jutęs gerumą, bet tą slėpęsis po išdidumo kauke ir laikęsis nuošalėje. „Vaidinau kietą”, – prisimena. Pasak Aurimo, jis vaikų namuose turėjo pikčiausio ir aršiausio paauglio vardą. Būtent tokį jį ir pastebėjo Vera Šnarienė. Po kelių dienų Aurimą su draugu atvykti į Biržus pakvietė jos sesuo Rūta Berlinskienė, dirbusi globos namuose socialine pedagoge. Kompiuteriu besidžiaugusį Aurimą Rūtos vyras Virginijus prišnekino ateiti ir į tą savaitgalį Vaikų dienos centre vykusį renginį. Vakare Rūta ėmusi kalbinti nueiti į Veros ir Lino Šnarų namus išgerti arbatos. „Buvo sukurtas planas, kaip mane pasikviesti”, – vėliau pagalvojęs Aurimas. Šešiolikmetis sako gėdinęsis savo prastokos reputacijos, dažnai jautęsis nervingas ir piktas, vis norėjęs nuo kažko gintis, tačiau to „kažko” lyg ir nebuvo. Pasak Aurimo, net vaikų namų auklėtojos aiškindavusios, jog nuo tokio paauglio reikia kuo toliau bėgti, kol jis nepridarė problemų. Aurimas labiausiai nustebo, kai grįžęs į Medeikius sulaukė V. Šnarienės žinutės.