Žmogaus teisės Lietuvoje – nerimą keliantis nuosmukis
2006 metais tenka konstatuoti, kad žmogaus teisių situacija nuo 2004 m. gegužės mėnesio, kai Lietuva tapo ES nare, blogėja. Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) užfiksavo šiurkščius tarptautinių žmogaus teisių standartų pažeidimus, ypatingai teisės į privataus gyvenimo gerbimą, teisės į dalyvavimą politiniame gyvenime, teisės į teisingą teismą srityse, nemažėja diskriminacijos atvejų, ypač romų tautybės žmonių atžvilgiu. Ypač daug nerimo kelia smurto prieš vaikus ir moteris mąstai, bei tai, kad prekybos žmonėmis srityje Lietuva išliko importo, eksporto šalimi ir seksualinio turizmo punktu. Lietuvoje trūksta efektyvios žmogaus teisių politikos, kuri numatytų efektyvias priemones, užtikrinančias tarptautinių žmogaus teisių standartų laikymąsi. Politikai, valstybės tarnautojai, teisėsaugos pareigūnai ir visuomenė turi menką supratimą apie žmogaus teises, žmogaus teisių mokymas nėra tinkamai inkorporuotas į mokyklų ir universitetų programas. Lietuvoje nėra Europos žmogaus teisių teismo sprendimų bei tarptautinių žmogaus teisių sutarčių pagrindu įsteigtų komitetų rekomendacijų įgyvendinimo mechanizmų. Beje, nuo šių metų Lietuva neturi nacionalinio žmogaus teisių plano. Pirmąjį nacionalinį Žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų planą Lietuva priėmė 2002 m., remdamasi 1993 m. Vienos Deklaracija ir veiksmų programa. 2005 metais, pasibaigus minėto plano įgyvendinimui, jis nebuvo atnaujintas. Lietuvoje nėra institucijos, kuri stebėtų valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų pastangas, užtikrinant žmogaus teises, vystytų dialogą tarp įvairių institucijų ir visuomenės, formuluotų pasiūlymus valdžios institucijoms.