Šiek tiek apie bankrotą
Pirmadienį Kauno apygardos teismas turėtų skelbti Marijampolės “Kraitenės” bankrotą. Vilniaus apygardos teismas šią savaitę iškėlė bankroto bylą Vilniaus “Biosintezei”. Ant finansinės krizės slenksčio atsidūrė Panevėžio “Ekranas”, su valdžios palaiminimu iš bankų dar išsiderėjęs kelis mėnesius paliaubų. Kaune šiuo metu bankrutuoja “Aviakompanija Lietuva”, “Trys sezonai”, “Aleksotas”, kai kurios gydymo įstaigos, vaistinės ir t.t. Pernai triukšmingai žlugo “IngoBaltic” draudimo bendrovė, tyliau veiklą nutraukė kelionių organizatorius “Omnituras”. Bankrotas tapo mūsų gyvenimo dalimi. Statistikos duomenimis, kiekvieną dieną Lietuvoje paskelbiama po du bankrotus. Žinoma, tai ne katastrofa, o civilizuota procedūra, kai mėginama stabdyti įmonės griūtį ir netgi verslo partnerius klampinančius nuostolius, stengiamasi išgelbėti gyvybingąją bendrovės dalį. Esą taip rinka apsivalo nuo neefektyvių ir neperspektyvių įmonių. Pavėluoti bankrotai mažina galimybę atgauti savo lėšas, surasti sanuotoją, sėkmingai restruktūrizuoti gamybą. Visose ES šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, bankrotų skaičius auga. Per 1993-2005 m. Lietuvoje bankrutavo 4500 įmonių ir 14 bankų. Nuo restruktūrizacijos įstatymo įsigaliojimo 2001 metais restruktūrizacija buvo vykdoma 27 įmonėse, tačiau sėkmingų atvejų buvo nedaug.