Author: Venantas Butkus

Turėjo praeiti daugiau kaip 20 metų, kol buvo pagerintas lobių ieškotojo M.Fišerio rekordas. Sėkmė aplankė Floridos valstijoje registruotą amerikiečių jūrinių tyrimų kompaniją „Odyssey Marine Exploration”. Ji visame pasaulyje ieško nuskendusių istorinių laivų ir juose esančių vertybių. Atlanto gelmėse slypintys auksinių ir sidabrinių monetų lobiai jau 13 metų yra pagrindinis šios kompanijos verslas. Sėkmė ją lydėjo 2003 metais, kai netoli Floridos pakrantės narai aptiko Pilietinio karo laikų ratinio garlaivio „Republick” nuolaužas. Šis laivas 1865 rudenį gabeno į Naująjį Orleaną 500 statinių, pripildytų sidabrinių ir auksinių monetų, bet jį užklupo audra ir laivas nuskendo. Iš jo nuolaužų buvo surinkta daugiau kaip 50 tūkstančių įvairaus kalimo monetų ir 14 tūkstančių įvairių eksponatų. Šis radinys pelnė kompanijai keliolika milijonų dolerių. Pernai pagaliau išsipildė sena „Odyssey” kompanijos įkūrėjo Grego Stemo (Greg Stemm) svajonė -atrasti ir iškelti didžiausią lobį Atlanto vandenyse. Apsirūpinę giluminiams darbams pritaikyta įranga, kompanijos narai rado nuskendusių laivų nuolaužas. Iš jų ištraukė maždaug pusę milijono auksinių ir sidabrinių monetų. Kompanija, baimindamasi nelegalių lobių medžiotojų, neskubėjo viešai pasidalinti savo sėkme. Tačiau 2007 metų gegužės 18 dieną ši žinia iškilo viešumon. Tą dieną kompanija iš Gibraltaro išskraidino lėktuvą, į kurį buvo pakrauta 17 tonų radinių, sudėtų į kelis šimtus plastikinių konteinerių.

Pasaulio vandenynų ir jūrų dugne per amžių bėgį susikaupė daugybė aukso, sidabro, brangakmenių ir vertingų istorinių eksponatų. Nuskendusių laivų nuolaužose slypintys lobiai šiandien verti daugiau kaip 600 milijardų dolerių. Nenuostabu, kad povandeninio Eldorado turtai viliojo ir tebevilioja lobių medžiotojus, gelmių tyrinėtojus, archeologus ir istorikus. Povandeninių lobių paieškos prasidėjo dar XVII amžiuje. Paaiškėjo, jog daugelis ispanų laivų, gabenusių didelius turtus iš užatlantės kolonijų, žuvo per audras ar buvo nuskandinti priešų jūrų trasose nuo Meksikos įlankos iki Ispanijos krantų. Vienu pirmųjų lobių medžiotojų laikomas laivo dailidė anglas Viljamas Fipsas. 1686 metais jo samdyti nardytojai indėnai per kelis mėnesius iš Karibų jūros dugno ties Haičio sala iškėlė nemažai aukso ir sidabro lydinių. Juos atrado ispanų laivų, nuskendusių per stiprią 1643 metų audrą, nuolaužose. Bendra laimikio vertė siekė apie 300 tūkstančių svarų sterlingų. Su vertingu kroviniu Anglijon grįžusiam V.Fipsui buvo surengtas iškilmingas sutikimas. Didžioji lobio dalis atiteko karaliui ir „Džentelmenų nuotykių ieškotojų kompanijai”, kurie finansavo jūreivio ekspediciją. Neliko nuskriaustas ir pats lobių ieškotojas. Jam buvo išmokėti 25 tūkstančiai svarų sterlingų ir suteiktas gubernatoriaus postas Anglijos kolonijose Šiaurės Amerikoje. Atrodo, kad nuo tada ir prasidėjo povandeninės aukso karštligės epidemija. Kūrėsi įvairiausios kompanijos.