Tai yra šokis
Ir tai yra šokis. Ir tai. Tada, kai scenoje juda žmogus, ir yra šokis. Jis yra net tada, kai žmogus nejuda. Šokis – kūno kalba. Kai žmogus nejuda, vadinasi, jis tyli. Arba neturi ką pasakyti. Bet jei tik vos sukruta – prabyla, ir mums reikia jį išklausyti. Kartais nesupranti, ką tas kūnas kalba. Tada į pagalbą ateina žodis. Šokėjai ėmė pernelyg daug kalbėti. Kuo jie daugiau kalba, tuo mažiau šoka. Nieko – kūnui juk irgi reikia pailsėti… Ką tik pasibaigęs “Naujasis Baltijos šokis” buvo jau septintas. Sakoma, kad po septynerių metų reikia keisti gyvenimo kryptį, šeimą ir profesiją. Bet jau ir septintasis šokio festivalis buvo kiek kitoks nei visada. Kitoks – tai yra visoks. Su šokiu ir be jo, su šokėjų kalbėjimais ir dainomis. Su pasakomis suaugusiems ir vaikams. Ir labai protingas, ir juokingas. Visoks – nuo atsargių tarsi pirmųjų bandymų iki tobulumo, nuo dekoratyvių spektaklių iki minimalistinių “pašnekesių”; ir visiems – pasišventusiems gerbėjams ir tiesiog žiūrovams. Savaitę trukęs ir varijavęs skirtingas šiandienos šokio tendencijas, baigėsi lakonišku, juokingu ir ne mažiau išmintingu akcentu – “tai yra MODERNU”. Britai Tomas Rodenas ir Pete Shentonas beveik per valandą papasakojo, pajuokė ir parodė tai, ką matėme per savaitę – 100 metų šokio istoriją. Svarbiausia – neprarasti humoro jausmo. Šiųmetis festivalis, pateikęs savotišką šiandienos šokio galimybių pjūvį, nužymėjo ir tam tikras jo raidos kryptis.