Netoli Vilniaus, prie Turgelių XVIII-jame amžiuje (nuo 1769 iki 1795 metų) gyvavo unikali Paulavos (Pavlovo) Respublika. Respubliką savo dvare įkūrė social-fantazuotojas Povilas Ksaveras Bžostovskis. Ją sudarė Merkinės dvaras (34 valstiečių ūkiai), sujungtas su Turgelių palivarku (iš viso 78 valakai, apie 1640 ha). Valdė prezidentas (pats dvaro savininkas) ir valstiečių seimas, turėjo savą miliciją ir net savus pinigus.

Povilo Ksavero Bžostovskio Gyvenimas ir veikla

P. K. Bžostovskis (1739-1827) buvo Turgelių parapijos klebonas, mokslo mylėtojas, literatas, vertėjas, filantropas ir nacionalinio meno mecenatas, rašytojas. Didžiosios Kunigaikštystės referendorius, Stanislovo Augusto laikų Respublikos epochos valstiečių santykių reformatorius, nuolatinių studijų ir akademinių konsultacijų valstiečiams pradininkas, Mokyklos valstiečių Vaikams steigėjas, Pavlovo Respublikos įkūrėjas.
Buvo puikiai išsilavinęs humanistas, širdimi pasirinkęs dvasininko kelią ir tęsęs jį iki paskutiniųjų Gyvenimo dienų. Jo filosofinės pažiūros remiasi XVIII a. antrojoje pusėje iškilusiu ir besivysčiusiu prancūziškuoju fiziokratizmu. Priklausė Balno kilpos giminės herbui, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų atstovas. Giminystės ryšiai P. K. Bžostovskį jungė su žymiausiomis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dinastijomis: Radvilais, Pliateriais, Sapiegomis, Oginskiais, Chreptovičiais. Merkinės dvaro šeimininkas buvo iškilus Lietuvos rašytojas ir Vilniaus tribunolo deputatas, pasaulietinės ir teologinės literatūros mecenatas (finansavo keletą pijaro Kazimiero Narbuto Logikos leidinių bei kelis Lenkijos istorijos, filosofijos, teologijos ir bažnyčios kodekso veikalus). Jis taip pat buvo kelių dešimčių genealoginių, teologinių, istorinių ir politinių Darbų vertimų autorius. Be to disponavo nemažu piniginiu kapitalu, kurį iš esmės sudarė paveldėti Tėvo turtai.

Po tėvo mirties P. K. Bžostovskis atsisakė dalies savo turtų ir iš Korsakų 1767 m. nusipirko Merkinės dvarą (Stary Merecz), jį pavadino Pavlovu. Įsigytų Žemių plotas buvo 40,3 lietuviškų valakų (3040 ha), 1\3 jo sudarė Merkinės Giria, tačiau tai nebuvo tokio visuomeninio statuso didikams įprasti turtai. Dvaro didžioji dauguma valstiečių ūkių buvo tušti, palivarkai sugriuvę, todėl abejotinos vertės Merkinės dvaro turtų įsigijimas didžiai nustebino vietinius žemvaldžius. Niekas negalėjo net įtarti, kad jau greit čia bus įvykdytas dar niekur Pasaulyje neregėtas eksperimentas, kurio dėka suorganizuota valstiečių bendruomenė pasieks Laimės ir gerovės aukštumas.

Apie ūkininkavimo pradžią šiose valdose P. K. Bžostovskis rašė savo veikale Pavlovo istorija (1811 m.): „1767 metais radau Mišku apaugusią, negausiai Žmonių gyvenamą Žemę, per kurią tekėjo į Nemuną įtekanti Merkio upė. Ir tų laukinių Žmonių saujelės, skurde ir varge gyvenančios, pagal vyravusius šio krašto Papročius vergovės Darbais apkrautos, reikėjo ieškoti po Miškus“.

1769 m. kunigas P. K. Bžostovskis išleido įstatymą, kuriuo remiantis turėjo būti organizuojamas Gyvenimas Pavlovo valdose savivaldos pagrindais. 8 paragrafų įstatymas apėmė: katalikų pareigas, teisingumą, teismo pranešimus, žemvaldžių policiją, Mokyklas ir gydytojus, valstiečių mokesčius. Remiantis šiuo įstatymu buvo paskelbta savivaldos Respublika, kurią sudarė mokesčius mokantys piliečiai, bajorai, nuolatiniai gyventojai ir kampininkai. Pavlovas, kuriam buvo suteiktas administracinio ir politinio centro statusas, turėjo vykdyti šios miniatiūrinės Valstybės Valstybėje sostinės funkcijas. Remiantis A. Vojevodskaitės, paminklų restauravimo projektavimo instituto specialistės, tyrimais, Pavlove buvo Rotušė, Povilo ir Petro bažnyčia, karčiama, 12 namų. Iki 1786 m. Pavlovas išaugo iki 170 namų gyvenvietės. P. K. Bžostovskis isteigė kaimus laisviems piliečiams: Bžostovo, Ksaverov, Zamojscė, Pavlov. Rotušėje nuo 1769 m. veikė Mokykla piliečių Vaikams. Čia vykdavo piliečių susirinkimai-sesijos. Remdamasis įstatymu P. K. Bžostovskis įsteigė administraciją. Vyriausias šioje Respublikoje buvo gubernatorius, turtų savininko įgaliotas, toliau jo pavaduotojas-vietininkas. Prezidentu pasiskelbė pats Bžostovskis.

1770 m. Pavlovo Respublikoje valstiečiams įsteigtos Žemės ūkio Mokyklos. Jose mokyta iš specialiai tam užsakomų ir redaguojamų fakultatyvinių vadovėlių. P. K. Bžostovskio darbas „Apie žemdirbystę Pavlove gyvenančių ūkininkų patogumui“ (Vilnius, 1770 m.) buvo skirtas valstiečių žemdirbystės klausimams. Šis vadovėlis ir veikusi pradžios Mokykla tapo valstiečių Vaikų bei Žemės ūkio Mokyklų pamatu. Progresyviomis pažiūromis išsiskiriantis Respublikos prezidentas nurodė mokymose dalyvauti ir Moterims. XVIII a. tai buvo didelė naujovė.

1784 m. kartu su Petro Svitkovskio redaguojamu „Istoriniu Politiniu Dienoraščiu“ P. K. Bžostovskis pradėjo savo lėšomis leisti priedą: ciklinį žemdirbystės vadovėlį valstiečiams pavadinimu „Ūkininkų knyga“. Pavlovo Respublikoje taip pat galima rasti pirmuosius spausdintus medicinos bei higienos žinynus.

,,Verta pažymėti, kad Pavlovo Respublikos švietimo sistema buvo pirmasis Europoje ir Pasaulyje nuolatinio ugdymosi sistemos taikymo pavyzdys“ , teigia lenkų tyrinėtojas, profesorius Z. Pszychodzen. Ją jungė tokios grandys: pradžios Mokykla, Žemės ūkio Mokykla su žemdirbystės apskaitos specializacija, kitaip vadinamos akademinės dienos, organizuojamos žiemą, kiekvieną antradienį, skirtos abiejų lyčių suaugusiems bei žemdirbystės patarimai. Praktika parodė, kad toks mokyklinis mokymas kartu su akademinėmis konsultacijomis buvo geras kaimo verslo plėtros veiksnys, iki šiol nematytas Europoje, bei nuosavybės formų transformavimo švelninimo veiksnys (XVIII a. žemės ūkio „privatizavimas“), kai panaikinus baudžiavą valstiečiai tapdavo laisvais, apsišvietusiais ir turtingais piliečiais, rašo savo knygoje  Z. Pszychodzen.

Pavlovo Respublika
Pavlovo Respublika sėkmingai vystėsi, jos gyventojai gyveno gana pasiturinčiai. Apsilankantys svečiai rašė, kad mato linksmus Žmones, gyvenančius balintuose namuose su langais, su koklinėmis krosnimis ir dūmtraukiais. Aplink namą Tvarka ir švara, kiekvienas šeimininkas turi daržą ir sodą, kelias bičių Šeimas. Vaikai lanko Mokyklą, veikia teatras. Taigi Pavlovo Respublikos Žmonių buitis yra išskirtinė lyginant ją su kitų Turgeliuose bei artimuose kaimuose gyvenančių Žmonių buitimi. Didėjo ir P. K. Bžostovskio šalininkų skaičius: Joakimas Chreptavičius, Juzefas Vybickis (tautinės giesmės kūrėjas), Laurynas Svinarskis, Petras Svitkovskis, Andžejus Zamoiskis, Stanislavas Malachovskis, Ščensnas Potockis. Vyskupas Ignas Masalskis, kunigaikštis Adomas Čartoriskis, kunigaikštiene Ona Jablonovska teigiamai vertino P. K. Bžostovskio reformas.

Daugelis užsieniečių, tais laikais keliavusių po Lenkiją, aplankė Pavlovo Respubliką. Italų keliauninkas Karosis apsilankęs Pavlove rašė: ,,ši istorija labiau panaši į pasaką, bet tai tikrovė, kurioje gyvena kultūringi, darbštūs, mokantys skaityti ir rašyti, blaivūs ir Gyvenimu patenkinti Žmonės“. Dvarą aplankę garbingi Svečiai nustebę konstatuoja, kad P. K. Bžostovskio sumanyta mažytė Respublika funkcionuoja kaip tikra Valstybė, kurią 1777 m. patvirtino seimas.

Tvarkomas ūkis, funkcionuoja Mokykla, teikiama medicininė pagalba, saugų Gyvenimą užtikrina Respublikos policija. Materialinę pagalbą teikia pagalbos kasa. Veikia priešgaisrinė komanda. Gyventojai laikosi priešgaisrinės saugos taisyklių: prie namų būtini tvarkingi dūmtraukiai. Valstiečiai savo asmeniniuose soduose ir daržuose išaugintas daržoves, medų parduoda Pavlove organizuojamuose turguose ir Vilniuje.

P. K. Bžostovskis rūpinasi gyventojų Sveikata ir sveika gyvensena. Apmoka felčerio darbą, išleidžia higienos taisyklių knygeles, skaitomos paskaitos. Gyventojų Žemėje auginami agrastai, juodieji ir raudonieji serbentai, slyvos, obelys. Žmonės paįvairina mitybą daržovėmis ir uogomis, medumi. Už gerą ūkininkavimą P. K. Bžostovskis Šv. Kalėdų metu apdovanoja pinigine premija ar derliumi, sumažina mokesčius. Labai svarbus tikslas – girtuokliavimo mažinimas. Už sveiką Gyvenimo būdą piliečiai taip pat būtinai apdovanojami. Ūkininkų pelnas siekia 3000 zlotų. Sekmadienį, po mišių, Respublikos piliečiai renkasi dvare, aplanko biblioteką, vyksta paskaitos, organizuojami žaidimai ir šokiai, teatro spektakliai. Lietuvoje Pavlovo Respublika vadinama Lietuvos Akademija. P. K. Bžostovskis rašė: „Tikslingomis reformomis, protingu vadovavimu į švietimą, į tikrą Laimę ir Laisvę“.

Bžostovskis išsiskyrė organizaciniais, išradėjo, administraciniais, teisiniais, raštininko, mediatoriaus, žinių ir pažangos platintojo gabumais. Būdamas radikaliųjų pažiūrų smogė skaudų smūgį feodalizmo pagrindams kaime. Smerkė baudžiavinį priklausymą bei visą samdomąją baudžiavinę santvarką. Iškėlė postulatus, suteikiančius valstiečiams pilietines Laisves, pavyzdžiui, galimybę eiti valstybinę tarnybą, rinkti Valstybės valdžią bei tarnauti nacionalinėje armijoje. Būdamas pirmasis Abiejų Tautų Respublikos reformatorius siekė įgyvendinti visišką dvarų Žemių padalijimą, įgalinantį steigti naujus valstiečių ūkius, kurie remtųsi amžinos Žemės nuomos pagrindais.

P. K. Bžostovskio reformos „peraugo eilinio dvarininko Sąmonę. Tuo metu jos nebuvo ir jos negalėjo būti visuotinai priimtinos. Galima prielaida, kad jei būtų buvusi išlaikyta Valstybės nepriklausomybė, šie etalonai butų įgavę platesnį visuomenės pritarimą ir sulaukę didesnio sekėjų skaičiaus“.

Pagrindiniai Povilo Bžostovskio pasiekimai (pagal lenkų profesorių Julijaną Bartys)

Visuomeninės-ūkinės reformos

1769
Baudžiavos panaikinimas ir valstiečių asmeninės Laisvės pripažinimas. Valstiečių ir jų turtų apsauga ir teisinių garantijų suteikimas, paremtas ginkluotosiomis pajėgomis. Žemės perdavimas amžinam naudojimui su palikuonių teise ją paveldėti. Darbo kulto, kaip aukščiausios asmeninės ir pilietinės vertės, įvedimas. Draudimas žeminti ir betarpiškumo įvedimas valstiečių kontaktuose su Bžostovskiu ir jo valdininkais. Įstatyminis investicijų ir produkcijos priklausymo vienam tikslui – stiprinti ir plėsti valstiečių savivaldą nustatymas. Pavlovo Respublikos įkūrimas.

1769-1786
Visiškas valstiečių mokesčių atidėjimas, jiems palaipsniui apsigyvenant apleistuose ūkiuose. Činšinių ūkių kūrimas vietiniams mažažemiams bei valstiečiams pabėgėliams iš baudžiavos.

1769-1794
Dvejų rumų savivaldybės, dalyvaujant visiems valstiečiams, dvarų valdininkams ir Bžostovskiui kaip Pavlovo Žečpospolitos vadovui įkūrimas ir veikla. Sėkminga kova su girtuokliavimu, vagiliavimu, lupikavimu, avantiūrizmu ir apsileidimu. Stiprios valstiečių Šeimos apsauga. Suteikimas valstiečiams privilegijų medžioti dvarininkų Miškuose, kirsti Medžius statyboms ir būsto apšildymui, rinkti Miško gėrybes, meškerioti, laikyti avilius – su teise parduoti tokiu būdu gautas žaliavas ir maisto produkciją.

Švietimas, materialinis ir socialinis valstiečių rėmimas

1769
Privalomojo valstiečių Vaikų pradinio ir profesinio mokymo įvedimas. Piniginio šalpos fondo, paskolų, grūdų sandėlių steigimas, kaimyninės tarpusavio pagalbos organizavimas.

1769-1794
Teorinis žemdirbystės mokymas ir ūkininkų pilietinis auklėjimas sueigų ir akademinių dienų metu, valstiečius supažindinant su didžiaisiais dvaro bibliotekos fondais bei Gamtos mokslų kabineto kolekcija. Valstiečių armijos taip vadinamos dvarininkų policijos įkūrimas, su tikslu kariškai ir pilietiškai auklėti valstiečius, Pavlovo Respublikos ir Valstybės gynėjus. Pagalba ir Šeimų auklėjančių Vaikus našlaičius skatinimas. Žemdirbystės ir gyvulininkystės eksperimentų atlikimas Pavlovo dvare bei praktinis valstiečių mokymas, taip atidirbant nuomos mokesčius.

1770-1788
Žemdirbystės ir pirmosios medicininės pagalbos vadovėlių specialiai Pavlovo valstiečiams paruošimas ir spausdinimas. Bžostovskio valstiečių vestuvių, laidojimo pietų ir krikštynų pokylių finansavimas.

1784
Valstiečių vaistinės įkūrimas ir nuolatinio felčerio išlaikymas. Sunkios ligos atveju gydytojų iš Vilniaus pagalbos užtikrinimas.

Valstiečių žemės ūkio intensifikavimas

1769
Įvedimas laisvos prekybos visais žemdirbystės produktais, skerstiniais galvijais, Miško žvėriena ir medumi. Prievolės kiekviename ūkyje turėti sodą, atnešanti didelį prekybos pelną ir praturtinantį valstiečių Šeimos valgiaraštį įvedimas.

1769-1786
Suteikimas valstiečiams didelių (4-6 ha) ūkių su pievomis ir ganyklomis, derlingoje sujungtoje dirvoje. Karvių, arklių, jaučių, kiaulių ir avių auginimo vystymas. Kviečių, linų ir kanapių, kaip augalų, atnešančių didelį pelną, auginimo vystymas.

1769-1794
Augalų produkcijos vystymas įvedant plokščiąjį dirbimą pagal Duhamelio de Moriso sistemą ir išgavimas keturių javų derlių 9-14q iš hektaro trilaukio sistemoje, dėka gausaus tręšimo ir grūdinių augalų keitimo pašariniais ir pramoniniais.

Valstiečių buities sąlygos

1769-1794
Vidutinės valstiečių Šeimos grynojo pelno augimas kiekvienais metais iki 1800- 3000 zl. Priteklius aprangos, apavo, baldų, stiklo ir virtuvės indų ir 1.1. Gausus valstietiški pasilinksminimai bealkoholiniai, su dainavimu, dievirpa bei naudingų leidinių skaitymas. Kaloringas ir įvairus maistas įtraukiant importinius maisto produktus ir skoninius produktus. Žemas nuomos mokestis, neviršijantis 9-11 procentų kiekvieno ūkio vidutiniojo grynojo pelno. Prievolė statytis medinius namus, baltai dažytus su malksniniais stogais, mūriniais kaminais, išvestais virš stogo, koklinius pečius ir virykles bei stiklintais langais, atsižvelgiant į priešgaisrinės saugos taisykles.

Valdymo ir produkcijos organizavimas

1769-1794
Kaimo savivalda vykdė valstiečių darbštumo ir kaimo ūkio intensifikavimo kontrolę. Paskatinimai: apdovanojimai, piniginės premijos, žodiniai pagyrimai. Valstietis gaunantis didžiausiąjį derlių nusipelno apdovanojimų. Gėrėjimosi ir Pagarbos įvedimas kvietė valstiečius intensyviai ūkininkauti. Pareiga teikti žodines ataskaitas apie ūkio būklę, produkcijos rezultatus, sunkumus ir pasisekimus. Gamybinių konsultacijų organizavimas teisminių bei ūkinių sueigų metu. Piniginių nuobaudų ir įspėjimų sistemos (net iki iškėlimo iš nuomojamojo ūkio) taikymas ir jų naudojimas, kai valstietis girtuokliauja ir neprižiūri savo ūkio. Gamybinių pasitarimų sujungimas su skubiais ūkiniais patarimais, pagalbos suteikimas valstiečiams, kuriuos nepriklausomai nuo jų palietė darbo ir gamybos trukdymai, o kartais netgi viso ūkio žlugimas.

Povilas Bžostovskis likvidavo dvaro arimus ir lažą, atodirbio rentą pakeitė pinigine. Valstiečiams leido laisvai tvarkyti savo turtą, iš dalies ir Žemę, verstis prekyba ir amatais, suteikė asmens Laisvę. Įsteigė Mokyklą, stengėsi valstiečiams versti Knygas. Svarbiausias rezultatas – Dvaro pajamos padidėjo daugiau kaip du kartus. Nes valstiečiai dirbo sau – Savai Respublikai. Respubliką pripažino Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis, patvirtindamas Respublikos Konstituciją. Paulavos Respublika žlugo Kosciuškos laikais, kariaudama su carinės Rusijos Suvorovo armija.

Parengta pagal www.bzostovskiovm.turgeliai.lm.lt

Views All Time
Views All Time
55
Views Today
Views Today
4
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn