Tyrimas apie Lietuvos tautą
Pilietinės visuomenės instituto (PVI) ir Strateginių studijų centro (SSC) iniciatyva bei Seimo kanceliarijos užsakymu vykdytas tyrimas “Lietuvos tauta: būklės ir raidos perspektyvų analizė”, sukėlęs diskusijas visuomenėje bei sukritikuotas Seimo kanceliarijos.
Tyrimo išvadų 10 punkte apie demokratinę tvarką Lietuvoje rašoma:
“Lietuvoje vyrauja pasyvi politinė kultūra. Dauguma Lietuvos gyventoju, net ir būdami nepatenkinti valstybės vykdoma politika ir priimamais sprendimais, nemano, kad galėtų ką nors pakeisti, ir nesiruošia imtis aktyvios visuomeninės veiklos.
Politinis nepasitikėjimas Lietuvoje tampa sisteminis. Svarbiausiomis demokratinės politikos institucijomis – partijomis ir parlamentu – nepasitikima taip nuosekliai ir stipriai, kad gali kilti šių institucijų legitimumo problemų. Dabartinis valstybės valdymo modelis įtvirtino “valstybės dominavimą prieš žmogų”. Jis nesiremia piliečių pasitikėjimu bei bendradarbiavimu, dėl to prarandami ryšiai tarp piliečių ir valstybės.
Politikos formuotojai neįvertina aktyvios pilietinės visuomenės kaip būtinos demokratinės valstybės išsaugojimo ir tautos gerovės kūrimo sąlygos. Pastarųjų metų politinės sistemos sukrėtimai vienareikšmiškai liudija demokratinės pilietinės visuomenės stiprinimo poreiki.
Svarbiausia pilietinės bendruomenės savybė – socialinis gebėjimas bendradarbiauti bendrų interesų labui. Viena pagrindiniu tokio bendradarbiavimo sąlygų – apibendrintas pasitikėjimas kitais piliečiais. …
Visuomenėje vyraujantis nepasitikėjimas bendrapiliečiais trukdo gyventojams organizuotis, telktis pilietinėms veikloms, įsitraukti i savanoriškas asociacijas, bendradarbiauti su valdžios institucijomis sprendžiant šalies, regiono ar bendruomenės problemas. Menkas Lietuvos gyventoju organizuotumas liudija pilietinės visuomenės ir demokratinio rėžimo silpnumą.
Tokiam organizuotumo lygiui esant sunku tikėtis, kad deramai bus užtikrinti svarbiausi Lietuvos valstybės interesai. Todėl skatinti piliečius jungtis į organizacijas, remti organizuotas piliečių struktūras turėtu būti vienas iš valstybės politikos uždavinių. Pilietinės organizacijos yra itin svarbios demokratijos raidai dėl jų atliekamų piliečių socializacijos ir tarpininkavimo tarp piliečių ir politinio elito funkcijų. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje gyventojų, dalyvaujančių visuomeninių organizacijų ir judėjimų veikloje, nėra daug. Didelė dalis gyventoju ne tik nėra organizuota, bet ir per mažai žino apie šalyje veikiančias nevyriausybines organizacijas. …”
Visas išvadas ir rekomendacijas rasite www.civitas.lt .
