Pilietiškumas neatsiranda mumyse savaime
Pilietiškumas neatsiranda mumyse savaime, tai yra įgūdis, vertybė, kurios turime mokytis kaip ir moralės normų, elgesio etalonų. Tačiau šiame šimtmetyje pilietiškumas, jaunimo tarpe, yra vertinamas kaip kūrybinė išraiška. Matyt tai ir yra tiesa, juk pilietiškiausi žmonės ir yra mūsų jaunimas.
Nemanau, kad kas nors drįstų paneigti faktą, kad pilietiškumas ir kūrybiškumas yra vienas nuo kito neatsiejami dalykai. Šiuos žodžius patvirtina ganėtinai paprasti bandymai kurie leidžia jaunam žmogui eksperimentuoti, stebėti savo aplinką, mąstyti, jausti ir reflektuoti. Pastarasis gebėjimas-ypatingai svarbus, nes mokėdamas reflektuoti, žmogus tampa laisvas, savarankiškai mąstantis, priimantis racionalius, pagrįstus sprendimus ir pagaliau pasijaučiantis kažko vertas pilietis.
Ryškiausias jaunimo kūrybiškumo bei pilietiškumo pavyzdys mano manymu būtų Romas Kalanta. Jis ėmėsi drastiškiausiu priemonių norėdamas parodyti visiems, kad kažką šalyje galima pakeisti. Tik šis kūrybiškai apgalvotas žingsnis padėjo kažką sukurti, patobulinti.
Negalima pamiršti ir mūsų jaunųjų dailininkų, muzikantų, sportininkų, rašytojų ir kitų kūrybiškų žmonių, kurie visomis meno kryptimis skelbia savo pilietiškumą. Tik jaunimas rengia įvairiausias pilietines akcijas, norėdami parodyti, kad kiekvienas gali savo kūrybą kažką padaryti dėl savęs, dėl kitų, dėl savo šalies. Daugelis susimąsto: „negi jie neturi daugiau ką veikti?“, ir net nedrįsta nepagalvoti, kad tai tik dar viena meninė išraiška, skirta tam, kad jaunimas taptų pilietiškas.
Galėčiau valandų valandas šnekėti apie jaunimo pamėgtas dainų šventes, kurios vyksta visame pasaulyje, ir kaip būdami net kitame žemyne mūsų jaunimas sugeba įrodyti kitiems, kad jie yra tikri Lietuvos piliečiai.
Reikšdamas save mene jaunas žmogus išmoksta suvokti savo, kaip piliečių teises ir pareigas, kaip atsakingai tuo naudotis. Kuo kūrybiškesnis bus jaunas žmogus, tuo daugiau jis nuveiks ateityje, nes tik kūryba padės jo gyvenimo pamatą.
