Dailius DARGIS - žurnalistas, aktyviai besidomintis tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse gyvenančių mūsų nusikalstamo pasaulio veikėjų užkulisine veikla. Tikriausiai daugelis iš mūsų esame skaitę D.Dargio pokalbius su, sakykim, nevienareikšmiškai vertinamu, Kauno nusikalstamo pasaulio "autoritetu" vadinamu Henriku Daktaru, pravarde "Henytė", taip pat greičiausiai daug kam įsiminė D.Dargio interviu su narkotikų prekeiviais, automobilių vagimis bei nuo mūsų šalies teisėsaugos Rusijoje, Amerikoje, Ispanijoje besislapstančiais gangsteriais. Objektyvumo dėlei vertėtų pabrėžti, jog už aštrias, demaskuojančias, gilias publikacijas D.Dargis ne sykį prieštaringos reputacijos veikėjų buvo paduotas į teismą....
Šių metų vasario mėn. Elektrėnų policijos komisariatas mūsų savaitraščiui „Elektrėnų kronika" pasiūlė pasirašyti abipusio bendradarbiavimo sutartį ,,siekiant geriau informuoti gyventojus apie Elektrėnų savivaldybės teritorijoje padarytas ir išaiškintas nusikalstamas veikas...". Bendradarbiavimo sutartį paruošė Elektrėnų policijos komisariatas. Sutartyje įrašytas įsipareigojimas ,, ...pateikti Elektrėnų savivaldybės gyventojams informaciją (prieš tai suderinus ją su atsakingu komisariato darbuotoju)..." pasirodė abejotinas. Be to, kovo mėn. redakcija gavo raštą, kad informaciją iš PK gaus tik akredituoti žurnalistai ir atsiuntė ,,Žurnalistų akreditavimo Elektrėnų policijos komisariate ir jų darbo...
Lietuvos Žurnalistų draugija ir Žurnalistų sąjunga skelbia, kad dienraščio „Respublika" redaktorius ir savininkas V.Tomkus piktnaudžiauja žodžio laisve ir užtraukia gėdą visai Lietuvos žurnalistikai. Taip Žurnalistų draugijos ir Žurnalistų sąjungos pirmininkai Marytė Kontrimaitė ir Dainius Radzevičius reagavo į vasario pradžioje internetiniame dienraštyje Balsas.lt patalpintą Vito Tomkaus straipsnį ir seną „Respublikos" karikatūrą su prierašu. Dėl tos karikatūros su ją lydinčiu tekstu 2004 m. išsakyta daug kritikos, pasirodė smerkiančių pareiškimų, teismas skyrė baudą. Pareiškime teigiama, kad „V.Tomkus, kaip visada, siekdamas pigaus populiarumo, eilinį kartą peržengė pilietinės...
Žiniasklaidai buvo išplatintas pranešimas. Iš pažiūros - lyg ir nieko ypatinga. Tiesiog apie tai, kad „Respublikos" vyriausiuoju redaktoriumi po penkerių metų dirbti grįžta Vitas Tomkus. Paklausite, ar jis buvo kur dingęs? Ir būsite teisūs, taip stebėdamiesi. Nes V. Tomkus niekur toli dingęs nebuvo, ir svetimi „Respublikos" nevaldė - leidyba ir redakcija visuomet buvo jo rankose. Kas, kad pavardės kitos. Bet visiškai ne tai įdomu. Įdomiausia, su kokia žinia „grįžta" Vitas Tomkus. Toji žinia, kaip čia pasakius, taip pat nelabai nauja. Na, kad jis...
Čia jau kiek įdomiau: ir visuomenei aktuali tema, ir ne tik pilstymas iš tuščio į kiaurą. Žadinti lietuvių tautinį sąmoningumą – štai tokiam tikslui siekti 1883-siais susibūrė Lietuvos inteligentija ir išleido pirmąjį laikraštį gimtąja kalba. Vėliau, sovietmečiu, žiniasklaida įgavo visai kitą funkciją – buvo priemonė propagandai skleisti. Šiandien 2009-ieji. Išgyvenome abu pasaulinius karus, tapome nepriklausomi, įžengėme į neišvengiamą globalizacijos erą. Ar daug kas pasikeitė? Lietuvoje verstis prostitucija yra griežtai draudžiama – baudžiami ir paslaugas teikiantys ir jas perkantys asmenys, tačiau rinkos prostitucija yra...
Rusijos požiūryje į informacinį karą bei informacinės erdvės saugumą įsišakniję Sovietų Sąjungos naudotos propagandos ir kontrpropagandos metodai. Per Šaltąjį karą Sovietų Sąjungoje buvo sukurtas plataus masto propagandos mechanizmas, kurį naudojant pasaulyje buvo skleidžiama komunistinė ideologija. Šią veiklą vykdė daug civilių ir karinių specialistų. Civilinėje srityje įsitvirtino „juodos“, „pilkos“ ir „baltos“ propagandinės veiklos metodai. Buvo sukurtas didžiulis valstybinis aparatas bei naudojamos milžiniškos lėšos (per metus nuo 3 iki 4 milijardų USD). Sovietų Sąjungos vadovybės išlaidų niekas nekontroliavo: nei į valdžią išrinkti vadinamieji „liaudies atstovai“,...
Šaltasis karas oficialioje ir bulvarinėje Rusijos žiniasklaidoje kariaujamas visu frontu, nors valdžios atstovai tai ir bando neigti. Pagrindinis priešas įvardytas jau seniai – tai JAV, o dabar imtasi „traukti į dienos šviesą“ ir visų pasaulinių nelaimių kaltininkės sąjungininkus. Kartais tai daroma tiesmukai ir be užuolankų, pavyzdžiui, svarstant Ukrainos situaciją ir prognozuojant, kada gi šalies prezidentas Viktoras Juščenka, kuris pristatomas kaip M. Saakašvilio bendras, nuves Ukrainą ne į išsvajotoją partnerystę NATO ir Europos Sąjungoje, o į pražūtį ir sumaištį. Kartais panaudojamos daug subtilesnės priemonės,...
1961 metais pasirodė labai įžvalgi JAV filosofo ir sociologo Danielio J.Burstino (Daniel J.Boorstin) knyga „Įvaizdis: Amerikos pseudoįvykių vadovas“, kurioje bene pirmą kartą teorinėje literatūroje buvo išanalizuotas medijų vaidmuo kuriant įvykius ir žmones. Danielis J.Burstinas prabilo apie tai, kad modernioji visuomenė vis labiau panyra į dirbtinai kuriamų įvykių ir nenatūraliai išgarsėjančių žmonių pseudorealybę. Pseudoįvykis yra tai, kas neįvyksta savaime, susiklosčius aplinkybėms arba veikiant kažkieno valiai. Veikiau pseudoįvykis yra suplanuojamas, surežisuojamas ir pagarsinamas. Kaip pastebi D.J.Burstinas, pseudoįvykis nėra spontaniškas - jį kažkas suplanuoja ir pasodina...
Nuo Lietuvos tapatybės paieškų – prie simbolinio mąstymo ir propagandos. Tokį šuolį atlieka lrytas.lt paskaitų rengėjai ir siūlo pasiklausyti Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojo, filosofo Gintauto Mažeikio paskaitos. „Propagandos terminas, pati institucija ir mokslas apie propagandą patiria savo Renesansą“, - tvirtina jis ir ketina parodyti, kaip pasinaudojant simbolinio mąstymo formomis yra tikslingai jomis manipuliuojama. lrytas.lt skaitytojams prieš paskaitą siūlome interviu su G.Mažeikiu apie propagandą ir simbolinį mąstymą. - Kas yra propaganda, bent jau primityviai, galima suprasti. O kas yra simbolinis mąstymas, kuris, kaip rašote...
