Vytautas Kleiza – ministras, žmogus, valstybės pilietis.
Vytautas Antanas Kleiza – 1960–1980 m. Sveikatos apsaugos ministras, dvidešimt metų vadovavęs sveikatos apsaugai, pradėjęs ligoninių statybas didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir rajonuose bei ambulatorijas kaimuose; siekęs, kad medicinos pagalba visiems gyventojams būtų prieinama bet kuriuo paros metu; eidamas vadovaujančias pareigas ir toliau dirbęs chirurgu.
Jo vadovavimo metu prasidėjo Santariškių klinikų statybos, pradėtas kurti ambulatorijų tinklas kaimuose ir mažesniuose miesteliuose.
1965 m. V. Kleizai suteiktas LTSR nusipelniusio gydytojo vardas.
1969 m. jam suteiktas mokslinis docento vardas.
Su prof. Baliu Dainiu Vilniaus miesto klinikinėje Antakalnio ligoninėje pradėjo transplantuoti inkstus.
1974 m. pirmasis Lietuvoje atliko sėkmingą inksto persodinimą žmogui.
1975 – 1980 m. vadovavo Inkstų transplantacijos ir hemodializės centrui.
Norėdamas daugiau laiko skirti chirurgijai pasiprašė atleidžiamas iš ministro pareigų.
2004 m. jam suteiktas nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės vardas bei suteiktas nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklas.
2018 01 19 Lietuvos Medicinos bibliotekoje įvyko renginys, skirtas šiam iškiliam Lietuvos šviesuoliui.
Daug gražių žodžių apie jį pasakė, įdomių istorijų papasakojo profesorius Balys Dainys, LR Seimo nariai Antanas Vinkus, Juozas Olekas; Profesoriai Jonas Jasaitis, Kęstutis Vitkus, Vytautas Triponis.
Daugiau informacijos apie renginį galima rasti čia:
http://www.lmb.lt/sveikatos-apsaugos-ministro-vytauto-antano-kleizos-desimtuju-mirties-metiniu-paminejimas/
Gimė 1961 m. spalio 29 d. Ignalinos rajono Naujojo Daugėliškio kaime.
1968 m. pradėjo lankyti Naujojo Daugėliškio vidurinę mokyklą. Mokslus tęsė Elektrėnuose ir 1979 m. įgijo vidurinį išsilavinimą.
1979–1983 m. studijavo Vilniaus Vinco Kapsuko universiteto Prekybos fakultete.
Baigęs mokslus, pradėjo dirbti Trakų vartotojų kooperatyvo pirmininku. Už tarybinės nomenklatūros kritiką 1987 m. buvo atleistas iš pareigų. Dirbo Trakų internatinėje mokykloje auklėtoju, įvairius kitus darbus.
Prasidėjus Persitvarkymui, pradėjo kurti įvairias komercines struktūras. 1991 m. įkūrė vieną pirmųjų privačių draudimo kompanijų – uždarąją akcinę draudimo bendrovę „Dana“.
1993 m. paliko verslą ir išvyko į užsienį. Gyveno Vokietijoje, Anglijoje, Norvegijoje.
2000 m. įkūrė VšĮ „Kaisakas“ – dirbo su jaunimu ir su ypač sunkiai auklėjamais vaikais bei paaugliais. 2002 m. VšĮ „Kaisakas“ už projektus gavo UNESCO Taikos miesto apdovanojimą.
2013 m. pradėjo dalyvauti politikoje. 2014 m. įkūrė neformalų švietėjišką sambūrį „Mūsų gretos“.
Nuo 2016 m. – Lietuvos liaudies partijos narys.
Su antrąja žmona Vaida Juozapaityte ir kitais bendraautoriais sukūrė per 400 dokumentinių ir publicistinių filmų, politinių, publicistinių ir švietėjiškų laidų, iš kurių reikšmingiausia – ciklas „Naktigonė kitaip“ su Nepriklausomybės Akto signataru Rolandu Paulausku.
Svarbesni filmai: „Suprasti Ukrainą…“, „Lietuva – tarybinių menininkų kūrinys“, „Istorijos, kurias norėtųsi pamiršti“, „Suprasti Graikiją…“ ir kt.
Turi septynis vaikus.
Parašykite komentarą