Maistas ir vaistai gamtoje vasaros viduryje

Featured Video Play Icon

Su augalais mus supažindina Neringa, Ugnius, Gelminas ir Olegas.

Pavasarį augalai brandina savo lapus, o vasarą jie skleidžia savo cvietkus. Cvietkai pamaitina visus žmogaus kūnus, atgaivina bei juos atkuria.

Žemiau pateikiu trumpą augalų aprašymą:

Dobilai (balti ir raudoni) – Nuo peršalinimo, nuo kosulių įmuninei sistemai ir kraujui stiprinti. Nuskinam galvytes ir džiovinam ant palanges pavėsyje.

Juodagalvės – analgino pakaitalas. Nuo skausmo ypač nuo galvos. Tai skausmą malšinanti gelė.

Daugiametės saulutės – skrandžiui, žarnynui tiesiog labai skani arbata.

Nakviša – žiedelius ir lapukus galima valgyti, džiovinti. Veikia raminančiai. Labai gerai vartoti jį moterim.

Vingiorykštė – nuo kandžių, dezinfekuojanti organizmą nuo parazitų. Nuo dantų skausmo (reikia sukąsti lapelį). Nuo peršalimo ligų, valo plaučius. Lengvas antibijotikas. Silpnesnis negu ugnežolė.

Debesylas. Rudenį arba pavasarį naudojamos jų šaknys. Stiprinantis jėgas, nuo viduriavimo, nuo peršalimo. Imuninei sistemai, nervams. Stipri arbata, stipriai veikianti. Turint didelę debesilo šaknį, galima ją išdalinti į daug dalelių ir išsodinti.

Kardažolė – vienas pagrindinių augalų širdžiai stiprinti.

Pievinis Hiacintas – įrašytas į raudonąją knygą. Tinka širdžiai nervų sistemai.

Jonažolė (Зверобой) – vaistas nuo 100 ligų. Pagrinde nuo nervų, depresijos. Зверобой nes užmuša žvėrį mūsų viduje. O žvėris mumyse tai tamsios jėgos, neigiamos emocijos, mentaliniai parazitai. Geriamas su saiku. Nepatartina gerti vasarą saulėtą dieną, nes tai gali sukelti galvos svaigimą.

Katilėlis – dedamas į arbatas dėl bendro skonio.

Kežys – arbatos paįvairinimui.

Gaisrena – tinka į arbatas.

Kaulažolės – naudojama jų šaknis, kaulams tvirtinti ypač po visokių lūžių. Naudojamos jei yra problemos su sąnariais nuo reumato.

Naktižiedė – šlapimo pūslei gyditi, valnti smėlius, bei stimprinanti įmuninę sistemą.

Katžolė – turinti labai stiprų kvapą. Mėtų atmaina. Poveikis kaip mėtų. Taip pat pastikrina kitų vaistažolių savybės.

Kraujažolė – Žiedeliai arba lapeliai uždedami ant žaizdų, kad greičiau užsitrauktų ir nebebėgtų kraujas. Stiprina kraują. Kasai, kepenims. Vienas iš vertingiausių augalų.

Šventagaršvė (skudutis) – iš jos galima pasigaminti skudučius, dudeles, švilpynes. Sėklos naudojamos kaip prieskoniai. Dažnai painiojama su sosnovskio barsčiu. Sosnovskio barsčia būna daug didesni ir jų žiedai būna apie puse metro skersmes, bei turi briaunėtą kotą.

Miškinė sidabražolė. Įrašyta į raudonąją knygą. Naudingiausia dalis yra šaknys, kasamos rudenį (rugsėjo, spalį) arba pavasarį (kovą, balandį). Šaknis vadinam diegimo šaknim arba aukso šaknim nes yra labai vertinga. Nuo uždegimų, nuo viduriavimų, pulinių, sutraukiantis, valantis kraują.

Paprastoji baltagalvė (Ramunė) – savybės kaip vaistinės ramunėlės tik silpnesnės maždaug per pus. Taip pat naudojamos arbatai. Ramina, uždegimus malšina. Skrandžiui, kasai. Akis plauti. Išbertai odai plauti. Dedamos į vonią.

Bitkrėslė (Пижма) – nuo skrandžio nuo žarnyno visokių lygų, nuo gleivinių uždegimų, prieš uždegiminė.

Erkškėtrožių žiedai – galima valgyti šiaip, galima dėti į salotas, galima sudžiovinti sumalti ir dėti į druską ar veido kaukes, arbatas.
Jūrinis pelėžirnis – dedamas į arbatėles, nuo druskų, sanariams gerinti.

Neužmirštuolės – gerina atmintį, greitina mąstymą, aktyvina smegenų veikla. Vasaros vidurys yra pats jų žydėjimo metas bei tinkamiausias laikas jas rinkti. Galima naudoti į arbatas arba valgyti jų žiedelius.

Lipikai – jų miltelius naudoja išoriniams ir vidiniams kraujavimams sustabdyti. Naudojami žolių kokteiliams. Galima naudoti kaip indų plovimo priemonę.

Sukatžolė – keturis kartus stipresnė negu valiarijonas. Nervų sistemą nuramina, stiprina. Valo kepenis.

Raudonėlis – tinka į arbatą. Savybės panašios kaip čiobrelio tik truputi silpnesnės.

Valerijonas – rudenį kasamos šaknys. Geriausiai kasti bent trijų metų valiarijoną, kadangi būna jau daug šaknų. Turi, raminantį migdantį poveikį. Galima šaknelę tiesiog pakramtyti.

Dirvinis asiūklis. Įmuninei sistemai, inkstams. Nuo šlapinimosi į lovą. Tinka indams rebaluotiems plauti. Gerai kepenims ir kasai. Šalina toksinus ir druskas.

Gaurometis (Иван-чай ) – iš lapelių gamina arbata, kuriuos galima specialiai fermentuoti, galima paprasčiausiai sudžiovinti. Lapelius taip pat galima naudoti į salotas. Naudojama nuo galvos skausmo, nuo menstruocijos skausmų. Stiprinantis organizmą ir imuninę sistemą. Kaip ir Jonažolė (Зверобой) naudojama nau daug labai ligų.

Čiobrelis – šaukštelis džiovinto čiobrelio, gali būti naudojamas vietoj antibijotiko.

Varnalėšos – naudojamos šaknys, kurios kasamos rudenį arba anksti pavasarį (kol dar neleidžia lapų). Šaknys sveikos ir labai maistingos savyje turinčios daug gyvybinės energijos. Lapai padeda nuimti galvos skausmą (tiesiog pridedame lapą prie galvos). Žiedai labai gerai bitėms, medui.

Akišveitė – tinka plauti akims, nuo viduriavimo.

Views All Time
Views All Time
146
Views Today
Views Today
1

Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

43 − 38 =