Kodėl žmonės lengvai priima mąstymo klišes
Ištrauka iš Nepriklausomybės atkūrimo akto signataro Rolando Paulausko ir Elonos Švipienės 2016 m. LR Seimo rinkimų rezultatų aptarimo.
Mąstymo klišes žmonės lengvai priima todėl, kad tai susiję su smegenų veiklos ypatumais. Laisvas mąstymas reikalauja labai daug energijos. O klišės nieko bendro su pasaulio tikrove gali ir visai neturėti.
Politikoje klišių naudojimas gali pridaryti labai daug žalos. Pavyzdys – Tapino paruoštas “Rinkimų vadovas”, kuris yra absoliutus nesąmonių kratinys.
Visas R.Paulausko ir E.Švipienės pokalbis yra čia:
https://www.youtube.com/watch?v=-OxPpMrfUdE
Žurnalistas, politinis ir visuomenės veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
Gimė 1954 m. rugpjūčio 6 d. Kretingoje.
1958–1962 m. gyveno Intoje.
1962–1964 m. mokėsi Kretingos pradinėje mokykloje.
1964–1972 m. Kauno 5-ojoje vidurinėje mokykloje.
1972–1974 m. studijavo Kauno politechnikos institute.
1972–1988 m. buvo įvairių muzikinių kolektyvų vadovas.
1988–1990 m. Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete.
1989–1991 m. laikraščio „Kauno aidas“ redaktorius.
1990–1996 m. Vilniaus universiteto Teisės fakultete.
1990–1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas.
1993–1996 m. Lietuvos televizijos visuomeninių programų direktorius.
„Nebuvau spaliuku, pionieriumi, komjaunuoliu, komunistu, bet buvau Kauno Sąjūdžio Tarybos nariu, Sąjūdžio Seimo nariu, Sąjūdžio Seimo politinės komisijos nariu. Esu Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. LR Aukščiausiojoje Taryboje pristačiau ir apgyniau nutarimą „Dėl Lietuvos konstitucingumo raidos“, kurio pagrindu atsirado dabartinė Lietuvos Konstitucija. Buvau vienas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengėjų. Rengiau ir vedžiau pirmąsias Sąjūdžio laidas iš Kauno (1989–1990), LRT laidas „Kas geresnio, premjere?“, „Geltona. Žalia. Raudona“, Kauno TV „Kas geresnio, kauniečiai?“. Buvau pirmųjų Sąjūdžio renginių Kaune: Juodojo Kaspino dienos (1988 08 23), Tautinės vėliavos iškėlimo, iškilmių Vasario 16-ajai paminėti (1989–1990), scenarijaus autorius ir režisierius.“
Kelių dešimčių dainų („Pabudome ir kelkimės“ ir kt.) muzikos autorius.
„Kas mes – tarnai ar šeimininkai savo valstybėje?“ Išmokime pasirinkti, o ne paklusti. Lietuva – prioritetas, Europos Sąjunga – antrajame plane.
1988 m. lapkritį Sąjūdžio seime signataras Rolandas Paulauskas nebalsavo už Konstitucijos projektą, kuriuo numatytas Lietuvos suverenitetas TSRS sudėtyje.
1990 m. balandį Aukščiausiojoje Taryboje Rolando Paulausko ir jo bendraminčių dėka buvo užblokuota pateikta įstatymo pataisa, leidžianti parduoti žemę užsieniečiams. Tada gimė pardavimo šalininkų argumentas „žemės juk niekas neišveš“.
1992 m. pradžioje Rolandas Paulauskas Aukščiausiajai Tarybai pristatė ir apgynė nutarimo projektą „Dėl Lietuvos konstitucingumo raidos“. Šio nutarimo pagrindu buvo suburta Lietuvos Respublikos Konstitucijos projekto rengimo grupė, kurioje dalyvavo ir Rolandas Paulauskas. Šia Konstitucija vadovaujamės ir šiandien. Joje signatarui pavyko įtvirtinti garsųjį 47-ąjį straipsnį, apsaugantį Lietuvos žemę nuo pardavimo užsieniečiams.
1993 m. sukūrė televizijos filmus laidų ciklui „Kelionė į Ramuvą“.
1996 m. siekiant apsaugoti 47-ą straipsnį Konstitucijoje (į šį straipsnį nuolat kėsintasi), Rolandas Paulauskas su bendraminčiais inicijavo referendumą prieš žemės pardavimą užsieniečiams. Surinko 280 tūkst. parašų. Pritrūko vos 20 tūkst., kad Lietuvos žemė būtų apginta. Šių metų Žemės referendumas – ano referendumo loginė tąsa. Lietuvos žemę ir kitus suverenios Lietuvos atributus (valiutą, kalbą) Rolandas Paulauskas gynė visose savo radijo ir televizijos laidose.
1997–2000 m. UAB „Geltona“ reklamos projektų vadovas.
2000–2014 m. įvairių įmonių valdybos narys.
2009–2014 m. politinių diskusijų „Naktigonė“ rengėjas ir vedėjas.
Parašykite komentarą