Vincas Kudirka. Dėl ko žydai nevalgo kiaulienos

Anuomet, kada Kristus ant žemės keliavo, platindamas tarp svieto šventą mokslą savo,

Sykiu su mokintiniais, kaip raštas mums sako, į Lietuvos miestelį taipogi nukako.

Tada žydai surinko savųjų daugybę ir taikėsi patrempti mūs Kristaus didybę.

Apsvarstę ir ištarę rodą paskutinę, užslėpė vieną žydą apvertę statinę.

Tad, iš kuopos išlindęs, tarė Kristui rabins, tikėdams, kad jo garbę išsyk nugalabins:

– Girdėjom, tu galybę turi neištirtą, rodai didžius stebuklus, garbę gavai tvirtą.

Parodyki ir mumis stebuklą nors vieną, į tave įtikėsim tuoj, kad ir šią dieną.

Matai šitą statinę? medus joje buvo. dabar gi pasakyki. kas į ją pakliuvo? –

Žydeliai labai džiaugės iš išmislo tokio, nes rodės, nesulauksią atsakymo jokio,

O rabins tik raižėsi ir rankomis plakė. ,,Po statine gul kiaulė”,-Kristus jam atsakė.

Rodės, kad iš tų žodžių tik juoktis privalo. Taigi didis ir mažas juokėsi be galo.

Tik štai iš po statinės išlenda degloji – žydams atėmė žadą naujienėlė toji.

Sunku juk netikėti, kada akys mato. o degloji išlindus ausimis tik krato

Ir žviegdama nubėgo į atvirą lauką, kur piemens ganė bandą. Nelaimingą auką

Žydai atrast ketino, šerius nušiuruotii, ir likusiems našlaičiams tėvą atiduoti.

Ieškojo gana ilgai, bet neatitiko, o Ickus tarpe kiaulių kaip liko, taip liko.

Dėl to tai žydai nieko nedaro kiaulienai, nes Ickaus neatranda da iki šiai dienai.

O sviete visi žino tą žydišką būdą, kad žyds žydą nekanda. ar riebų, ar kūdą.


Aaronas kartu su Moze ir vedė žydus pažadėtosios žemės ieškoti. O kada Mozė, palikęs savo tautą, išėjo su Dievu kalbėtis ir jo įsakų akmenyje kalti, būtent Aaronas iš tautos surinktų aukso papuošalų leido išlieti Lietuvą, Lydinį, Litvą, kurį Mozė vel nuo kalno grįžęs, liepė perlydyti.

Po šio įvykio Mozė suteikia Aaronui iš Lęvyčių giminės ir jo palikuonims teisę aiškinti Dievo žodį ir taip tarnauti žydų tautai. Ši giminė vėliau negauna žemių, užtat visos žydų gentys jiems moka dešimtinę.

Gerokai vėliau, jau po Mozės mirties, žydų gentys išvaro Lęvyčius, Aarono palikuonis Arijus.

Beje, kaip sako šventi raštai. Kristus buvo Lęvyčių giminės.

Yra daug taip vadinamų marginalių teorijų apie dingusias žydų gentis, iš kurių yra ir Lęvyčiai, Aro palikuonys Arijai.

Tai – Britanijos Amerikos hipotezė, Kurdų hipotezė, Japonų ir Airių hipotezės, Amerikos aborigenų hipotezė, Ciano tautos iš pietvakarių Kinijos hipotezė, Lezginų hipotezė.

Dar yra genetinė hipotezė, kai pagal specialios haplogrupės DNR grandinėje buvimą nustatoma, jog ta ar kita tauta gali priklausyti Lęvyčiams, Arijų, Aarono palikuonims.

Beje, pagal šią hipotezę didelė Lietuvos gyventojų dalis kaip tik ir įeina į šiuos genetinius žemėlapius.

Visų šių hipotezių kūrime lietuviai nedalyvavo. Nes ne jie kūrė istoriją, tuo metu jie buvo visiškoje priklausomybėje nuo Rusijos Imperijos arba TSRS.

Dabar gi atėjo tas metas, kai mūsų pareiga atstatyti savo santykių su jehudimais, kuriuos šiandien vadiname “žydais”, istoriją, aprašytą TOROJE, Senajame Testamente. O tą mes galime padaryti tik remdamiesi lietuvių kalbos, seniausios pasaulio kalbos – žodžiu.

Ir Lietuvos – ne ribotos siauros teritorijos, bet Dvasios karalystės idėja. Kur Lietuva – ne daiktavardis su sienas reiškiančiomis tvoromis bei riboženkliais, bet būdvardis.

Lietuva – skirtingų išpažinimų ir tikėjimų, bet bendros DOROS, iš kurios, kaip iš bedugnio Aruodo, galima semtis Taikaus ir Darnaus sugyvenimo išminties grūdų – sėklų.

Su tuo jus visus ir sveikinu. Su Velykų švente jus visus, su atgimimo, atsinaujinimo švente!

Views All Time
Views All Time
102
Views Today
Views Today
1
0 0