Pernai dienos šviesą išvydo Gedimino Navaičio knyga “Felicitarinis kelias”. Ji intesyviai verčiama į įvairias užsienio kalbas, tačiau Lietuvoje mažai žinoma. Dar daugiau – susidaro įspūdis, kad visokiausiais būdais marinama pati “Laimės ekonomikos” idėja. Pagrindo tokiam spėjimui prielaidas sudaro šios idėjos istorija “Idėjų Lietuvai” akcijoje. Mat, kai tik ši idėja buvo pateikta kaip kandidatinė geriausių idėjų aptarimui – žaibiškai buvo pateiktos dar kelios tokios pačios paraiškos, kad išskaidyti balsus ir “Laimės ekonomika” netaptų diskusijų objektu.

Kodėl taip yra? Kai kurie ekonomistai tvirtina, kad tokia koncepcija – “nemokslinis” požiūris į ekonomiką. Tačiau vis garsiau pasigirsta balsai, teigiantys, kad ir pati ekonomika apskritai nėra mokslas. Nes tas pačias prestižines aukštąsias mokyklas baigę ekonomistai dažnai užima kardinaliai priešingas pozicijas, kai kalbama apie ekonominius modelius, jų vystymąsi ir perspektyvas. Ekonomika labiau panaši į filosofijos ir socialinių mokslų mišinį, negu tikslųjį mokslą.

Todėl derėtų pagarbiai žiūrėti į bet kokias idėjas šioje srityje, kad ir kaip beprotiškai jos skambėtų. Juolab turint omenyje, kad pasaulio ekonomika vystosi beprotiškiausiomis kryptimis. Arba dar vakar jos taip išrodė…

Na, o kad ši mintis taip sunkiai skinasi kelią Lietuvoje, gali būti susiję su tuo, kad “Laimės (arba Felicitarinė) ekonomika” kaip pagrindinį pajamų šaltinį socialinėms – ekonominėms reformoms siūlo ženkliai apmokestinti turtingąjį visuomenės sluoksnį. Toks žingsnis Lietuvoje visados sutikdavo itin aršų, kartais net agresyvų pasipriešinimą.

Views All Time
Views All Time
128
Views Today
Views Today
1
0 0