Informacinė tarša – nauja civilizacijos rykštė
Ši tarša mus veikia skirtingais kanalais – ir per regą, ir per klausą, o kartais gali paveikti ir jūsų pasąmonę taip, kad net nesuprasite esantys paveikti. Po tokios įžangos jau įsivaizduoju skeptiškas skaitytojų, belaukiančių kokios „velniavos“, šypsenas. Tad iš karto nuvilsiu – žemiau nerasite nieko nei apie „paslaptingas bangas“, nei apie konspirologų pamėgtą „psichotroninį ginklą“, nei apie lėktuvus, neva kažką purškiančius ant mūsų galvų. Tačiau nerimą būtent ir kelia tai, kad žmonės mieliau tiki išgalvotais baubais, nei pastebi realias problemas.
Pats informacinės taršos terminas naudojamas ganėtinai plačiai ir skirtingai suprantamas. Žurnalistai, IT specialistai, psichologai, politologai, marketingo specialistai ar ekologai, paklausti apie tai, kaip jie supranta informacinę taršą, greičiausiai pateiks visiškai skirtingus paaiškinimus ir bus teisūs. Fiziologiškai žmogus yra sutvertas taip, kad jam geriausiai sekasi atlikti užduotį, jei jis tam skiria visą dėmesį, koncentruojasi ir mobilizuoja savo organizmo resursus. Jei būtų kitaip, tuomet iki šių dienų nebūtume išgyvenę, nes medžiojant primityviais ginklais reikėjo ne tik fizinės ištvermės, bet ir tinkamo informacijos apdorojimo. Ilgą laiką, o tiksliau, dešimtis tūkstančių metų, žmogui toks elgesio modelis buvo vienintelis. Kelių skirtingų užduočių vykdymas vienu metu jam būtų buvęs neracionalus jėgų švaistymas ir rizika netekti gyvybės, be to, po užduoties įvykdymo sekė poilsio stadija, nes kitaip nebūtų likę jėgų kitai sunkiai užduočiai. Kanadiečių psichologų atlikto eksperimento metu (aprašytas žurnale „Neuron“) taip pat nustatyta, kad gebėjimą daryti kelis darbus „vienu metu“ galima treniruoti. Tačiau, kaip jau, ko gero, supratote, kuo didesnis krūvis, tuo didesni organizmo resursai reikalingi jam atlaikyti ir tuo ilgesnis turi būti poilsio laikas įgyvendinus tas kelias užduotis iš karto.
Šiuo metu po truputį bandoma tyrinėti, kaip veikia skirtinga neigiama informacija. Pavyzdžiui, daroma prielaida, kad didelis neigiamos ekonominės informacijos kiekis didina infarktų ir insultų rizika, o tuo tarpu informacijos, susijusios su psichosocialiniais faktoriais – savižudybių ir psichikos sutrikimų.
Gimė 1977 m. liepos 7 d. Vilniuje, inteligentų šeimoje.
Dar mokydamasis mokykloje pradėjo rašyti straipsnius į jaunimo laikraštį „Mes“ ir „Moksleivio“ žurnalą. Vėliau pasirinko su žurnalistika ir publicistika nesusijusią veiklą.
1998–2005 m. dirbo apšvietimo, elektrotechnikos ir stiklo gamybos įmonėse vadybininku, dizaineriu konstruktoriumi.
2003 m. sukūrė interjero šviestuvo dizainą bei gamybos sprendimą ir laimėjo prestižinį Barcelona Design Centre surengtą konkursą.
2006 m., grįžęs į Lietuvą iš Didžiosios Britanijos, pradėjo nuosavą verslą, įkūrė UAB Kompleksinių sprendinių grupę, kuriai vadovauja iki šiol.
2009 m. įkūrė mažąsias vėjo jėgaines projektuojančią, alternatyviosios energetikos sprendimus diegiančią ir žaliąją energetiką propaguojančią VšĮ „Energy For Free“. Sukūrė mažosios vėjo jėgainės, atitinkančios Lietuvos sąlygas, techninį sprendimą. 2015 m. šios jėgainės sprendimui buvo išduotas išradimo patentas.
2009–2010 m. parašė ir paskelbė analitinį darbą „Individuali energetika“, kuriuo įrodoma Lietuvos energetikos sektoriaus decentralizavimo ir demonopolizavimo būtinybė.
Nuo 2008 m. grįžo prie publicistinės veiklos. Yra nepriklausomas publicistas, nagrinėja vartojimo, energetikos, ekonomikos, darbo santykių ir kitas aktualias socialines, ekonomines ir aplinkosaugos temas. Geriausiai jo pasaulėžiūrą atspindi šie straipsniai: „Darbo migrantų belaukiant“, „Tie „baisūs“ emigrantai“, „Darbuotojas ne įrankis, o darbdavio kreditorius“, „Valstybė – korporacija“, „Lietuva lygiuojasi į trečio pasaulio valstybes“.
Pastaruosius kelerius metus tikslingai rinko medžiagą apie šiuolaikinės maisto pramonės užkulisius ir 2014 m. išleido knygą „Kas mus žudo?“ Knygoje nagrinėjama pramoninio maisto saugos tema. Surinktos medžiagos pagrindu parengtas ciklas paskaitų, kurias skaito neatlygintinai. Taip pat aktyviai dalyvauja ir kitoje visuomeninėje veikloje.
Bendradarbiauja su Samdomų darbuotojų profesine sąjunga, įkūrė vartotojų savišvietos bendruomenę „Liaudies kontrolė“, yra surengęs viešąsias akcijas aplinkosaugos, atsakingo vartojimo skatinimo, taip pat darbuotojų teisių gynimo klausimais.
Nuo 2015 m. yra „Visuomeninio komiteto prieš priverstinę imigraciją“ narys, o vėliau – ir asociacijos „Nacionalinis interesas“ bendras steigėjas bei Vilniaus miesto skyriaus koordinatorius.
Nepartinis.
Parašykite komentarą