Ši tarša mus veikia skirtingais kanalais – ir per regą, ir per klausą, o kartais gali paveikti ir jūsų pasąmonę taip, kad net nesuprasite esantys paveikti. Po tokios įžangos jau įsivaizduoju skeptiškas skaitytojų, belaukiančių kokios „velniavos“, šypsenas. Tad iš karto nuvilsiu – žemiau nerasite nieko nei apie „paslaptingas bangas“, nei apie konspirologų pamėgtą „psichotroninį ginklą“, nei apie lėktuvus, neva kažką purškiančius ant mūsų galvų. Tačiau nerimą būtent ir kelia tai, kad žmonės mieliau tiki išgalvotais baubais, nei pastebi realias problemas.

Pats informacinės taršos terminas naudojamas ganėtinai plačiai ir skirtingai suprantamas. Žurnalistai, IT specialistai, psichologai, politologai, marketingo specialistai ar ekologai, paklausti apie tai, kaip jie supranta informacinę taršą, greičiausiai pateiks visiškai skirtingus paaiškinimus ir bus teisūs. Fiziologiškai žmogus yra sutvertas taip, kad jam geriausiai sekasi atlikti užduotį, jei jis tam skiria visą dėmesį, koncentruojasi ir mobilizuoja savo organizmo resursus. Jei būtų kitaip, tuomet iki šių dienų nebūtume išgyvenę, nes medžiojant primityviais ginklais reikėjo ne tik fizinės ištvermės, bet ir tinkamo informacijos apdorojimo. Ilgą laiką, o tiksliau, dešimtis tūkstančių metų, žmogui toks elgesio modelis buvo vienintelis. Kelių skirtingų užduočių vykdymas vienu metu jam būtų buvęs neracionalus jėgų švaistymas ir rizika netekti gyvybės, be to, po užduoties įvykdymo sekė poilsio stadija, nes kitaip nebūtų likę jėgų kitai sunkiai užduočiai. Kanadiečių psichologų atlikto eksperimento metu (aprašytas žurnale „Neuron“) taip pat nustatyta, kad gebėjimą daryti kelis darbus „vienu metu“ galima treniruoti. Tačiau, kaip jau, ko gero, supratote, kuo didesnis krūvis, tuo didesni organizmo resursai reikalingi jam atlaikyti ir tuo ilgesnis turi būti poilsio laikas įgyvendinus tas kelias užduotis iš karto.

Šiuo metu po truputį bandoma tyrinėti, kaip veikia skirtinga neigiama informacija. Pavyzdžiui, daroma prielaida, kad didelis neigiamos ekonominės informacijos kiekis didina infarktų ir insultų rizika, o tuo tarpu informacijos, susijusios su psichosocialiniais faktoriais – savižudybių ir psichikos sutrikimų.

Views All Time
Views All Time
67
Views Today
Views Today
1
0 0