Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila ir buvęs Seimo narys Audrius Nakas
LR Seimo valdybai
2018-10-31
DĖL LIETUVOS TARPTAUTINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ NEVYKDYMO IR APKALTOS
Lietuvos Respublika jau nevykdo Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Jungtinių Tautų Organizacijos sprendimų ne tik dėl Prezidento Rolando Pakso, bet ir kitų.
Nevykdomi ir Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus Teisių Komiteto 2018-07-26 Baigiamųjų išvadų Nr.CCPR/C/LTU/CO/4 (priedas 1) dėl Lietuvos ketvirtosios ataskaitos apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje nurodymai Lietuvai, net nurodymas šį dokumentą išversti į lietuvių kalbą ir supažindinti su juo teisėjus bei prokurorus.
Šio JTO ŽTK sprendimo 27 ir 28 dalyse nustatyta, kad asmenų ir organizacijų įrašymas į „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimus“ dėl jų nuomonės reiškimo ir dargi be įrodymų šiurkščiai pažeidžia jų teises. Lietuvai nurodyta, kad privalu pašalinti iš šių viešai skelbiamų specialiųjų tarnybų vertinimų asmenų pavardes ir organizacijas.
A. Nakas ir Z. Vaišvila buvo ir tebėra įrašyti į LR Seimo spaudos konferencijoje 2016-03-30 viešai paskelbtą LR VSD ir AOTD prie LR KAM 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“, nors 2017-09-29 LR VSD raštu (priedas 2) patvirtinta, kad mes nesame grėsmės nacionaliniam saugumui.
2018-05-18 LR VSD raštu (priedas 3) Generalinei prokuratūrai patvirtinta, kad 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas“ sudarytas remiantis vieša informacija. Todėl 2018-08-03 ir 2018-08-28 Z. Vaišvilos raštais (priedai 4) LR VSD paprašytas pateikti šią viešą informaciją. 2018-08-20 ir 2018-09-17 LR VSD atsakymais (priedai 5) atsisakyta pateikti šią viešą informaciją.
2018-08-14 A. Nako prašymu (priedas 6) LR VSD pateiktas šis 2018-07-28 JTO ŽTK sprendimas ir vadovaujantis Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 19 straipsniu (minties laisvė) ir 21 straipsniu (susirinkimų laisvė), kuriais remiantis Lietuva įpareigota pašalinti asmenų dėl jų viešai skelbiamos nuomonės įrašytų į „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimus“, paprašyta pašalinti iš jų A. Nako pavardę ir vardą. 2018-09-06 LR VSD atsakymu (priedas 7) atsisakyta tai padaryti.
Manydami, kad toks LR VSD ir AOTD prie LR KAM vadovų elgesys užtraukia jų baudžiamąją atsakomybę, 2018-07-28 JTO ŽTK sprendimą ir LR VSD bei AOTD prie LR KAM atsakymus į mūsų raštus pateikėme Generalinei prokuratūrai (priedas 8 – 2018-10-01 Z. Vaišvilos ir A. Nako prašymas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo), tačiau gavome siurpizinį 2018-10-16 Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Martyno Jovaišos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (priedas 9), kuriuo šis aukštas teisėsaugos pareigūnas pasisako, kad Lietuva neprivalo vykdyti JTO ŽTK sprendimų.
BPK nustatyta tvarka mes teismui pateikėme 2018-10-25 Z. Vaišvilos ir A. Nako skundą (priedas 10) dėl šio prokuroro nutarimo ir neprašome Jus kištis į šį teisminį ginčą.
Tačiau mes prašome LR Seimo neatidėliotinai užtikrinti Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus Teisių Komiteto 2018-07-28 Baigiamųjų išvadų Nr.CCPR/C/LTU/CO/4 dėl Lietuvos ketvirtosios ataskaitos apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje nurodymų įgyvendinimą.
Pateikiame ir tarptautinę tokių JTO ŽTK sprendimų privalomumą šalims-narėms patvirtinančią praktiką:
a) Bradshaw prieš Barbadosą Nr. 489/1992, § 5.3 parašyta, kad visi JTŽTK sprendimai privalomi;
b) Roberts prieš Barbadosą Nr. 504/1992, § 6.3 parašyta, kad visi JTŽTK sprendimai privalomi;
c) Baigiamųjų pastabų Nr. CCPR/C/LBN/CO/3 §§ 5 ir 6 parašyta, kad net Konstitucija turi būti aiškinama taip, kad neprieštarautų Paktui;
d) Baigiamųjų pastabų Nr. CCPR//LTU/CO/4 §§ 5 ir 6 (dalis apie R. Paksą) taip pat parašyta, kad jos privalomos. Viešai žinomas faktas, kad Lietuvai dėl šio nevykdymo gręsia sankcijos.
Nei Lietuvos specialiųjų tarnybų vadovams, nei prokurorams, nei Seimo nariams nesuteikta teisė aptarinėti JTO ŽTK sprendimų vykdymą ar nevykdymą, diplomatines formuluotes ir tuo dangstyti savo neveikimą. Tuose pačiuose JTO ŽTK sprendimuose ispanų kalba panaudotas žodis „privalo” („debe”).
A. Anušauskas, pasisakydamas dėl įstatymo projekto dėl LR Konstitucijos keitimo, viešai Lietuvos piliečiams paskelbė LR Seimo nario nuomonę, kad JTO ir šios organizacijos komitetų sprendimus nebūtina vykdyti.
Dėl šio priesaikos sulaužymo mes prašome Jus Seime pradėti Seimo nario Arvydo Anušausko apkaltą.
Apie autorių
1410
Zigmas Vaišvila – politikas, fizikas – mokslų dr., verslininkas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
Zigmo Vaišvilos siūlymu 1988 m. birželio 03 d. Lietuvos Mokslų akademijos salėje išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. 1988 m. spalio 22-23 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamajame susirinkime išrinktas LP Sąjūdžio Seimo nariu ir Seimo Tarybos nariu.
1989 m. sausio 15 d. Zigmas Vaišvila, kaip LP Sąjūdžio Seimo po reitingavimo iškeltas kandidatas, Šiauliuose buvo išrinktas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatu - pirmame rate įveikė Lietuvos komunistų partijos Šiaulių miesto komiteto pirmąjį sekretorių V. Volkovą. 1989 m. kovo mėn. kaip LP Sąjūdžio kandidatas Plungės-Mažeikių nacionalinėje apygardoje Zigmas Vaišvila pirmame rate buvo išrinktas TSRS liaudies deputatu.
Zigmo Vaišvilos iniciatyvos ir įspėjimų dėka 1990–2000 metais buvo žymiai pagerintas Ignalinos AE saugumas.
1990 m. vasario 24 d. kaip LP Sąjūdžio kandidatas Zigmas Vaišvila Ventos rinkiminėje apygardoje Nr.78 (Akmenės - Mažeikių rinkiminėje apygardoje) pirmame rate buvo išrinktas Lietuvos TSR XII-ojo šaukimo Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1990 m. kovo 11-ąją Zigmas Vaišvila tapo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru. 1990 m. kovo 17 d. išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininku (iki 1991 m. vasario 14 d.).
Zigmo Vaišvilos vadovaujama Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisija paruošė Aukščiausiosios Tarybos priimtus nutarimus ir įstatymus dėl TSRS ginkluotųjų pajėgų Lietuvoje, Tarybinėje armijoje tarnaujančių Lietuvos kariškių, Lietuvos Respublikos sienų kontrolės, prokuratūros, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus, pasienio apsaugos tarnybos, krašto apsaugos, muitinės, savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos, policijos steigimo ir veiklos.
1990 m. birželio 29 d. Zigmas Vaišvila, kaip Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas balsavo prieš Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto moratoriumo priėmimą, pasiūlytą dėl TSRS ekonominės blokados.
Z. Vaišvila, kaip Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininkas, koordinavo įvairių Lietuvos Respublikos institucijų ir savanorių gynybinę veiklą 1991 m. sausio įvykių metu.
1991 m. sausio 13-osios naktį Zigmas Vaišvila išrinktas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotoju. Ministru Pirmininku išrinktas Gediminas Vagnorius. 1991 m. sausio 13 d. Zigmas Vaišvila paskirtas Lietuvos Respublikos vyriausybinės komisijos TSRS agresijos aukų laidotuvių organizavimui pirmininku. 1991 m. sausio 15 d. paskirtas Lietuvos Respublikos valstybinės komisijos TSRS ginkluotųjų pajėgų nusikaltimų, padarytų 1991 m. sausio 11 – 13 d., ištyrimo nariu.
Nuo 1991 m. vasario 22 d. atliko Lietuvos Respublikos Vyriausybės aparato vadovo funkcijas.
1991 m. birželio 4-5 d Lomžoje (Lenkija), Zigmas Vaišvila, atstovaudamas Lietuvos Respublikos Vyriausybę, pagerbė atvykusį Popiežių Joną Paulių II, kuris Lomžos Katedroje 1991 m. birželio 5 d. aukojo Šv. Mišias Lietuvos bendruomenei.
1991 m. rugpjūčio 19 d. Maskvoje prasidėjus valstybiniam perversmui, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis ir Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius pavedė Zigmui Vaišvilai organizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklą pogrindyje.
1991-1992 m. dalyvavo likviduojant TSRS VSK padalinį Lietuvoje, perimant LKP (TSKP), komjaunimo, tarybinių profsąjungų, TSRS VSK ir TSRS ginkluotųjų pajėgų turtą ir dokumentus. Ministro Pirmininko pavaduotojas Zigmas Vaišvila suorganizavo ir 1991 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Vyriausybės vardu pasirašė pirmąją tarpvalstybinę sutartį su TSRS dėl TSRS KGB padalinio Lietuvoje likvidavimo, 1991 m. spalyje suorganizavo Lietuvos įstojimą išimties tvarka į Interpolą Punta del Estėje, Urugvajuje (tai padaryta dar tebeegzistuojant Tarybų Sąjungai).
1992 m. Ministro Pirmininko pavaduotojas Zigmas Vaišvila Lietuvos Vyriausybės vardu suorganizavo pirmąją tarpvalstybinę sutartį dėl oficialaus ir legalaus lengvosios ginkluotės ir šaudmenų nupirkimo Lietuvos Respublikai (iš Rusijos Federacijos).
1991 m. rugsėjyje paskirtas Valstybės saugumo departamento gen. direktoriumi. 1992 m. spalyje kaip Nuosaikiųjų judėjimo kandidatas nesėkmingai dalyvavo Seimo rinkimuose. Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto klubo valdybos narys, prezidentas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininko pavaduotojas.
1993-1997 m. - UAB "Infoverslas" direktorius, nuo 1997 m. - UAB "Parex lizingas" direktorius.
2009 m. kovo 10 d. padavė prašymą Vyriausiajai Rinkimų Komisijai dėl kandidatavimo į Lietuvos Prezidento postą, o kovo 14 d. pradėjo kovą 2009 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose. 2009 m. kovo 17 d. jis paskelbė kreipimąsi į rinkėjus, nurodydamas kodėl grumiasi dėl prezidento posto. Dingus 30 lapų su parašais (1200 parašų), 2009 m. balandžio 2 d. VRK pristatė 19 tūkst. 397 parašus ir buvo neregistruotas į kandidatus į Lietuvos Respublikos prezidentus.