Burbiškių malūne dirbo Jono Jakniūno, dabartinio savininko tėvas. Todėl ryškiausi vaikystės prisiminimai siejasi būtent su malūnu. Čia buvo ne tik labai gražu, čia gyvenimas virte virė: būriuodavosi grūdus malti suvažiavę žmonės, gaudydavo žuvį, kurios būdavo apstu, ne sezono metu (žiemą) vaikai žaisdavo ledo ritulį. Malūnas buvo traukos centras, aplink kurį savo veiklą ir vystė bendruomenė. Malūnas, kaip ir kiti objektai, priklausė “Anykščių šilelio” kolūkiui. Subyrėjus TSRS ir pasikeitus valstybinei santvarkai, pasikeitė ne tik nuosavybės formos, bet ir bendrapiliečių tarpusavio santykiai: žmonės susvetimėjo, išsivaikščiojo po pasaulį. Išsivysčius techniniam progresui, malūnas prarado savo praktinę vertę: iš natūralaus traukos centro pavirto į saugotiną kultūrinį – turistinį objektą.
Pokalbyje Joną Jakniūną kalbino Danguolė Tautvydienė.

Vienintelis kolkas žinomas būdas išvengti neigiamo žiniasklaidos poveikio – kiek įmanoma atsisakyti tiek masinės žiniasklaidos priemonių, tiek socialinių tinklų.

Burbiškių malūnas. Pasakoja Jonas Jakniūnas. 2019 06 26.


Jei manote, kad mūsų darbas Jums reikalingas, kviečiame paremti: Viešoji Įstaiga “Kaisakas”, LT477300010078090515, aukojant rašyti “auka”, jei turite omeny kažką konkrečiai, nurodykite, kam. Ačiū . PayPal: kazimieras.juraitis@gmail.com

Views All Time
Views All Time
1
Views Today
Views Today
1
0 0